Vykdoma...
 
 
   
Anketa Albumas (3) Laisvalaikis Pažintys (7) Pasisakymai
Daliadalužė, 55m.
Šakių r. sav.
Ale, ot... Man šita tema patiko! Nu, kokią Jūs matot problemą toje pastogėje??? Jei aš namus turiu, vietos juose dar bent vienom šlepetėm yra, sutikau žmogų, man įdomų, aš jam, irgi, tai, ko nepriimti??? Mielieji, ne tiek jau daug to laiko liko, kad po vieną, išsibarstę, liūdni gyventume. Ir, jei sutikai žmogų, su kuriuo šiandien geriau, nei vakar, nėra ko dvejoti. O, va, kad visa tai sužinot, pirma gerasis kaimynas pats senjoras kalbinti turėtų...susipažinimo tikslais, taip sakant... Jau kas iš to išeis, tai su laiku ir pamatys... Tereikia įjungti visą įmanomą žavesį, ir, pirmyn!
 
Daliadalužė, 55m.
Šakių r. sav.
Sida rašė:
Kad nebūtų štilio......mielieji

PAVASARIO TVANAS

O, parkų ir moterų grožis,
O, vienišos akys vėlyvos!
Žarijų prižėrusios rožės,
Pridrėbusios putų alyvos!

Balandžiai į naktį nuskrido,
Į naktį vanduo nuriedėjo,
Ir parkas į naktį įkrito,
O ji ant suoliuko sėdėjo.

Mėnulis sapnus išdalino,
Sargams ir alyvoms pamojo,
Ir sargas vartus užrakino,
Ir viską alyvos užklojo.

Ir mes į pavasarį tirštą
Nugrimzdom, į ūžiantį tvaną,
Kur medžiai ir debesys tirpsta,
Kur paukščiai ir vėjai gyvena,

Ir skrenda sietynai, ir puošias
Žėrėjimu skliautas vėlyvas,
Ir dega žarijomis rožės,
Ir putomis drimba alyvos (H. Radauskas)


Sidos bangos visada ypatingos... Va, pajudėkim visi jos ritmu, ir bus šviesiau...
 
Daliadalužė, 55m.
Šakių r. sav.
Ant-anas rašė:
Daliadalužė rašė:
Daivik, kas buvo, tas buvo... Dabar mūsų gadynė. Darykim "po savam"



...Darykim "po savim"...
Nustebęs Besišypsantis


Tvarkykim po savim
 
Daliadalužė, 55m.
Šakių r. sav.
Aninaj rašė:
Sveiki mielieji senjorai ir senjoritos, juk tą ramybę mes galime patys sudrumsti, tereikia įveikti " o ką kiti pagalvos" kompleksus ir kalbėtis laisvai kas kam rūpi bei patinka. O jeigu, kas nors stengiasi įžvelgti, ką nors negera ar netinkama, tai jo problemos. Juk mūsų širdys nesensta, tad ir protui duokim darbo, kad per anksti smegenys nepradėtų tinginiauti. Pakvaišęs


Būtent! Norim bangų, pradėkim nuo savęs Kartais pavyksta
 
Daliadalužė, 55m.
Šakių r. sav.
Kelk, Sida... Kai laiko turėsim, komentuosim...
 
Daliadalužė, 55m.
Šakių r. sav.
Daivik, kas buvo, tas buvo... Dabar mūsų gadynė. Darykim "po savam"
 
Daliadalužė, 55m.
Šakių r. sav.
??? rašė:
Kai bijoma atvirauti ir kalbėti tai, ką galvoji -nieko įdomaus ir nebus. Nesvarbu kur - ar realybėje ar virtualybėje. Bendrauti darosi nuobodu ir tiek.
Nežinau, kodėl čia taip yra. Gal kad visgi ne diskusijų klubas čia, o pažinčių svetainė? Noras kažkam sudaryti gerą įspūdį trukdo atvirumui. Daug paprasčiau svaidytis kažkieno citatom ar seilingais eilėraštukais - ir atrodai protingas ir nieko apie save nepasakai
Besišypsantis
Bet sutikit - nuobodu kalbėt su žmonėm, kurie savo žodžiais nekalba ir nežinia ką aplamai galvoja.



O aš, dėl tikrumo, paklausčiau? Ar bijote būti atviri, jei kalbate kažkieno eilėmis?

O, jei manęs paklaustų, sakyčiau, ne. Klauskite, kas įdomu, atvirai atsakysiu. Man negėda nei dėl savo minčių, nei dėl poelgių. Net dėl tų, dėl kurių nesididžiuoju. Esu žmogus, turiu teisę klysti...

O, jei paklaustų, ar man patinka eilės? Atsakyčiau: TAIP! Labai... Nes, yra žmonių, kurių plunksna už manąją aštresnė, mintis - gilesnė...

Ir dar: su amžiumi darausi vis pakantesnė. Kitokiai nuomonei, kitokiai išvaizdai, neįprastam bendravimui, netgi kritikai
 
Daliadalužė, 55m.
Šakių r. sav.
Labas, Zan. Ir Tau linkėjimai...

Greičiau grįžk iš tikrųjų... Pas mus gi, irgi, romanai, skaitomi...
 
Daliadalužė, 55m.
Šakių r. sav.
Dalyt, moteris apsipylė kava palaidinę, turėjo persirengti... Dukrytė nesirengė į darželį, išėjo vėliau, nei įprasta... Žmogui nutrynė batas. Teko eiti pirkti pleistro... Jie visi pavėlavo į darbą, kai sprogo Amerikos dangoraižiai... Mintis: nesėkmė kartais, kitoje plotmėje sėkme gali pasirodyti.
Suprantu, apie ką Jūs, bet..visose situacijose galim rinktis, ką matyti, gėrį, ar blogį... Pasirinkę atitinkamai jaučiamės... Jei likimas nepašykštėjo Jums nuostabių akimirkų, Jūs, tiesiog, laimės kūdikis... Turite tokį gražų bagažą... Siūlau tuo pasimėgaut...
 
Daliadalužė, 55m.
Šakių r. sav.
Faina ta Anera... Prašau mylėti ir save ir savo personažą
 
Daliadalužė, 55m.
Šakių r. sav.
Ir labai palaikau tuos, kurie aiškiai įvardina, ko nori ir tikisi. O jau mums rinktis, sutampa interesai, ar ne... Ir, nesvarbu, kam kiek metų
 
Daliadalužė, 55m.
Šakių r. sav.
Mergikės, o aš vis pagalvoju...neskaičiuokim, ką kas turi, ko neturi... pasižiūrėkim, ką pačios turim, kuo norim ir galim dalintis... Ir dar pagalvokim, ar norėtume su tokia kaip esu pati gyventi...
 
Daliadalužė, 55m.
Šakių r. sav.
Raganyte, Baravykui į porą laaabai tinka Paliepė... Va, tik galvoju, kaip mes ją liaudiškai vadinam?

O, šiaip... Labai dažnai stebiu žmones, kurie, kuo daugiau bendrauju, tuo man gražesni... Tai, ir galvoju, ar jie mano šviesoje skleidžiasi, ar aš sąlu nuo jų vidinio grožio???

O čia daugelio esu nemačius, net nuotraukos, bet, į žvalgybą kartu eičiau... Man tai laaabai gražūs žmonės
 
Daliadalužė, 55m.
Šakių r. sav.
Labai gera tema. Aš rytais geriu arbatą. Lėtai, pasimėgaudama... Tai laikas, kada gal net ne girdžiu save, bet, leidžiu sau būti... Būti be rūpesčių, su lengva palaima. Diena ir jos darbai ateina pamažu, o aš būnu jiems pasirengusi... Labai smagu sau veidrodyje pamerkti akį, ir, atsakant sau, nusišypsoti... Dar, sako, gera praleisti kitą vairuotoją. Jis padėkos, o Tau diena smagesnė

Kažkaip, įsiminė Odisėjas. Jis braido vaikystės pievom, mėgaujasi tuo jausmu, trumpam pamiršęs, kad viskas keičiasi... Manau, jo mintys buvo apie kaitą. O jai priimti reikia pastangų. Tai tuo ir ypatinga vaikystė: daug kas vyko savaime...

Labai gera tema...

Nepraktikuoju, bet, turiu ketinimą vakarais prisiminti penkis ar daugiau gerų dalykų, nutikusių tą dieną... Kad ir praeivio šypseną, saulutės spindulį, va, šiandien, Sidos temą...

O šventinis laukimas... Jį jaučiam taip, kaip įsileidžiam. Kaip ir šventes į širdį... Man pavyksta... Smagu tuo dalintis... Šiandien apkabinčiau visą pasaulį...
 
Daliadalužė, 55m.
Šakių r. sav.
Kažin, mergaitės, ar truputį nenugrybavot? Na, jau, kas, kas bet aš veterinarė, skaitau, ir stebiuosi... Nejaugi nesutikot nei vieno žmogaus, verto draugo vardo, neturit aplinkoj žmonių, kurie atjaučia, padeda, palaiko? Žmogus yra mūsų gentainis, kaimynas, artimas, o gyvūnai augintiniai. Tiesiogine prasme. Ir, kiek mes bebūtume dėl jų išprotėję ( aš, beje, irgi ), mylėkim save ir šalia esančius, gyvūnai mūsų kasdienybę tik papildomai nuspalvina...
 
    12