Vykdoma...
 
 
   
Forumai Brandus bendravimas IŠĖJIMAS IŠ VIENATVĖS Puslapis 10 iš 12   (173 pasisakymai)
edita45, 54m.
Klaipėda
na nesupyk zuvelyte,bet esi is tos grupes kurios priskyriamos auku grupei,o kas tau liepe buti tokiai kukliai ir palikti vyrui nama,o vaikus isvesti I skurda?vaikus turi tai vienatves niekada neturetum pajausti,nuskriaude vyras?tai kam palikai nenuskriaudus jo?gyvenciau su vaikais ir skriausciau visa likusi gyvenima toki,uz tai kad iskaudino,uz tai kad isdave,niekada nesileisciau zeminama vien del vaiku kovociau kad jie turetu kur gyventi,pacios save musam ir pacios sakom kad skauda,,,,,aukstyn galva ir I prieki,musu metuose gyvenimas tik pradeda igauti prasme ir spindesi,o su vyru ar be jo tai jau nebesvarbu Besišypsantis
 
Žuvelytė, 61m.
Vilniaus apskritis
Nei aš auka, nei ką.
Mums dabar tikrai gerai. Esame labai patenkinti savo nauju gyvenimu.
 
???
Vienatve kiekvienas supranta kitaip, kiti gyvendami kartu neranda bendros kalbos ir jauciasi vienisi. nesuprasti.
O ka daryti zmogui,kai neturi nieko artimo ? Sunku buti vienai ir vienisai. Liūdnas Nusiminęs ?
 
edita45, 54m.
Klaipėda
na nebuna vienisu zmoniu as dar pasikartosiu,arba tu visiskas cinikas ir salia taves zmones negali buti ir nenori,arba tu pats tos vienatves nori,,,,as manau jei jau vienisas zmogus neturi nei draugo,nei kaimyno,pagaliau nei katino nei suns,tai jau tikrai toks niekada ir nedejuoja kad jis vienisas,,,,
 
???
Buna aplinkybes kurios nuo taves nepriklauso. Ka daryti,kad gyvenimas „iskrete“ skaudu poksta ir likai vienas ir vienisas Liūdnas ?
 
edita45, 54m.
Klaipėda
o kaip vadinasi tas pokstas?gal as per kvaila suprasti tokius dalykus,o gal tik tai patyrus suprasiu,,,,
 
???
Ne, esi protinga.edita45.
Artimieji mire, vaikai isvyko gyventi i uzsieni. Liūdnas
 
edita45, 54m.
Klaipėda
as artimuju kaip ir neturejau niekada,artimiausias zmogutis dukra,bet yra drauges,yra kolegos,yra veiklos rusys ivairios kurios neleidzia atsisedus galvoti kokia as nelaiminga nes man sendien niekas neskambina,paimu ir paskambinu pati,yra daug visko ka galima iskeisti i pesimistiska nora buti nelaimingam,kaip niekas uz mus nepavalgys ir nenueis i tuoleta,taip niekas uz mus nesukurs mums musu aplinkos,kurioj mes jaustumemes laimingi,reikalingi,ir juo labiau ne vienisi
 
???
Megstamas darbas, ivairi veikla, uzsiemimu ir pomegiu pilna. Bet grizti namo ir randi tuscius kambarius,neturi su kuo net zodeliu persimesti, pajausti artima zmoguti salia...tada sunkiausi. Gerai,kai yra tikrai geri draugai, kurie gali ne tik su tavimi samgiai praleisti laika, bet ir prireikus istiesti pagalbos ranka... Mano kelyje dar tokiu nepasitaike
 
Žuvelytė, 61m.
Vilniaus apskritis
Pritariu aušra2.
 
edita45, 54m.
Klaipėda
namai poilsio oaze,as i namus net nenoreciau isileisti kompanijos,kur bepailseti nuo surmulio,ir zmoniu jei ne namuose,bet sutinku ir su tavim ausra,kiek zmoniu tiek gyvenimu ir kiekvienam savo vargai,savi rupesciai,savi dziaugsmai
 
???
As nevisus isileidziu i savo namus, man tai tarsi brovimasi i mano maza pasauli, kur viespatauja tik man artimi daiktai,kur galima izvelgti mano paslaptys, ar pamatyti mane kitokia, negu visuomeneje.... trapia, nuosirdzia, atvira moteriskaite....
 
???
Kažkaip nesiriša man, Aušra2 jūsų pasisakymai į visumą. Tai sakot, kad slegia tušti kambariai, tai aiškinat, kad nelinkusi įsileisti žmonių į namus. Tai iš kur tie kambariai nebus tušti, jei patekti niekas negali? Besišypsantis
Dirbat, veiklos pilna kaip matau, reiškia esat tarp žmonių, o nuoširdžių draugų neturit - kaip tai gali būt? Jei žmogus pats atviras ir nuoširdus, mėgstantis bendrauti, tai draugų jam niekad netruks.
O gal jums jų nelabai ir reikia, tiesą sakant? Ir visai neblogai galima jaustis be būrio draugių ir amžinos kompanijos. Na, čia aš apie save jau Besišypsantis Visai puikiai jaučiuosi turėdama tik vieną tikrą vaikystės draugę, kuri gyvena net kitoj šaly, deja. Yra geros pažįstamos, beveik draugės šalia. Matomės neperdažniausiai, bet jei kažkas negerai, žinau - atlėks ir padės, kaip ir aš padėsiu, jei joms reikės.
Vaikai užsienyje, sakot? Mano irgi, bet argi tai tragedija?
Ne tiek tie užsieniai šiais laikais ir toli, tai jos pas mane, tai aš pas jau, o kasdieniam bendravimui yra ryšio priemonės. Jų gyvenimas yra jų gyvenimas, kartu gyventi net ir nenorėčiau, nebent iš bėdos. Jos laimingos ir man gerai
Nėra šalia diedo? O kam reikia bet kokio, by tik ne vienai būti? Dėl aplinkinių nuomonės - viena, reiškia nelaiminga? Juk tai nesąmonė, ar ne? Jau tada geriau šunį turėt ar katiną, bent jau nenervuos savo nesąmoningom šnekom ir burbėjimu, visada išklausys ir niekad nesiginčys Besišypsantis

Apie ką aš čia? A, apie vienatvę. Jokia čia vienatvė, tik saviapgaulė, kažkokia svetimos nuomonės įtaiga, o ne tavo pačios savijauta.
 
???
Augustei...gal ne taip issireiskiau, turejau galvoje,kad kiekviena diena draugu kompanijos, brendziukas linksmybes.Juk siais laikais taip dauguma musu metu zmoniu atsipalaiduoja, leidzia laisvalaiki. Negyvenu as atsiskyreles gyvenimo.Draugu, bendradarbiu -draugiu yra,bet labai artimos neturiu.Su vaikais bendrauju skype pagalba, bet nuvaziuoti tikrai negaliu, nes labai toli uz juru mariu. Labai patiko samprotavimai del diedo, aciu uz patarymus del gyvunu Besišypsantis
 
???
Sako senatvė nieko nebijo- nei vienatvės, nei atsitiktinumų- per ilgą gyvenimą žmogus prie visko pripranta ir jis lieka pakantesnis, ramesnis...
 

Naujas pasisakymas

Tik registruotiems lankytojams.