o kas galetu paneigti, kad atgaila ne eiline apgaule?

Žmogui visada reikia duoti antrą šansą.

Aktivija,tema liūdna,bet gyvenimiška.Aš manyčiau,kad gal reikėtų pabandyti suprasti ir tuos kurie neturi labai artimų žmonių,o su svetimais nelinkę atsiverti. Tiesiog uždaro būdo. Nežinau ką reiškia žodis VIENATVĖ.Asmeniškai aš neturiu laiko to pajausti ar apie tai pagalvoti,bet užjaučiu tuos kurie jaučia vienatvės šaltį...Deja padėti tokiems sunku jeigu jie patys to nesiekia,nesiekia bendravimo.Aš žinau,kad to niekada nepatirsiu,tą tikrai žinau,nors gyvenu viena,bet turiu pakankamai artimų su kuriais bendraujame neįkyrėdami vieni kitiems... Artėja kalėdos ir aš linkiu kad nei vienas neliktų su savo paniurėle VIENATVE!!!

Nieko baisaus ir toji vienatvė. Reikia priimt kaip svečią- susidraugausi. Nusibos- išeisi į žmones. Kiek paskutiniu metu nueinu į parduotuvę, tai kiekvieną kartą kokia pagyvenusi moteris pakalbina. Tikriausiai jos namuose būna vienos. Buvo atvejis kai su viena išėjom kartu iš parduotuvės ir ėjom pas mane arbatos išgerti. Ji pasiguodė, kad dukra išvažiavo uždarbiaut ir dabar jai tiesiog liūdna.Moterims juk būtina išsikalbėti.

Vienatves tema labai skaudi. Ir as labai gerai zinau kokia ji. Tiesiog tai mano nuomone: Vienatve dazniausiai apsilanko ir yra skaudi bei slegianti tada, kai del pinigu stygiaus- galo su galu nesuduri. Jei nera pinigu-nei kavos (ar ka prie jos) is ko nusipirksi, kad pazystama pasikviesti pabendravimui, nei bilieto- i teatra ar koncerta, nei isgalesi- kad ir trumpos- keliones, nei knygos sau leisi isigyti,...
Nemanau, kad vaiku ir anuku apsilankymas- karta savaiteje- Vienatve "nubaido". O, jeigu jau ji islenka i siela, tai taip surisa-surakina, kad issivaduoti labai sunku. Bet, gal, kaip cia kazkas rase, Vienatve galima "prisijaukinti": tiesiog priimti ja kaip nebloga drauge- neslegencia, nekankinancia...Tik va beda: Vienatve, dazniausiai, ateina su Baime-del ateities,del to, kad nebus kam ta vandens stikline paduoti. Va su ja-su Baime- manau, sunkiau: nei "prisijaukinsi", nei "susidraugausi". Bet gal as neteisi...

Vienatve ir vienisumas-du skirtingi jausmai. Jau daug metu gyvenu vienas, bet ne vienisas. Draugai, pazystami, tiesiog praeiviai kurie pasilabina.

Keista mintis kilo....VIENATVĖ-čia jau kai visiškai vienas.Mano atveju taip nėra-yra draugai,bendradarbiai,giminės....vaikai
Bet...kai jų nėra šalia esi vienas o savo dūšioje ir išvis visada vienas-niekas nepasidžiaugs su tavim kartu,niekas nepaguos jei kas užgavo.....Uždarai viską savyje ir pirmyn lyg nieko nebūta.
Reikia žmogaus tik sau.....tik savo.

„ Reikia žmogaus tik sau...tik savo“.
Kai taip sakoma, atrodo,kad jam visi vartai užveriami, kad niekur neišeitų. Nelieka laisvės tada, o tai prigimtinė žmogaus teisė...

Kai perskaičiau Daivikės postą kažkodėl pagalvojau, kad kalba eina apie šunį. Na, arba katiną
Tik sau, tik savo...Skamba taip, kad ruošiamasi kažką pririšti prie būdos.
Tikrai nenorėčiau nei ką pririšti, nei kad kas norėtų pririšti mane.

ne..... nieko panašaus negalvoju Norėčiau,kad mano žmogus visada grįžtų pas mane....ne per aplinkui o tiesiai nuoširdžiai ir sąžiningai

Gal būt vienatvė surišta su baime prisiimti atsakomybę už kitą žmogų? Gal labiau tiktų ne spręsti dilemas,o užmegzti santykius,leisti sau prisirišti. Gali būti kad kitas partneris kaip tik ir bus tas tinkamesnis,su juo galėsite geriau sutarti,greičiau nurimti ir ramiau mylėti. Užmegzti santykius. Ramiau mylėti. (Erika Kern)

Vienatvės niekada pats žmogus nesikuria- ją pakanka pašaukti ir ji jau stovi šalia.O gal ta vienatvė nėra tokia bloga- taigi vis ne vienas esi...

Vienatvėje, pagaliau, tu sau šeimininkas. Niekas nekontroliuoja tavo minčių, niekeno ipročiai ir pmėgiai nevaržo ir neslegia tavęs. Šioje, naujai įgytoje laisvėje pražysta siela pripildyta ramybės ir taikos, igauname pasitikėjimo savimi džiaugsmą, pilnos atsakomybės jausmą už savo veiksmus.

Taigi, pareini namo...nusirengi apsiaustą, o gal persirengi...aplink tyla... Kiekvienas žmogus sprendžia kas tai- vienatvė ar laisvė.
Sakiau ir sakau, kad kiekvienas keičiamės su laiku. Jei anksčiau galvojau, kad tai vienatvė, tai dabar tariu- laisvė.Šitiek neatrastų galimybių !