O gal neblogai su savim pasikalbėt? Nei pletkų, nei pykčių....

Ach mat, kaip čia gudriai.. Nu, jei tokios priemonės pateisina tikslą, tai gal ir valio gudresniem

Vat šito ir aš suprast negaliu - kam tų kelių anketų reikia?

Čatiniai blaškosi be vietos Daivike... ačiū už kavą

ačiū, mergiotes...

Aš tai pasiilgau čato draugų visų..Juolab dabar, kai esu toli nuo Lietuvos...Tikiuosi, susitiksim

Aha, daug pasimatymų praleidot, Danutes...Šypsausi, nes liūdėt, kad nekviečia į pasimatymus, nematau reikalo. Pralinksmino ir Letos, ir Jūsų pasisakymai.

Leta, o tai blogai? O ką daryt, jei nekviečia į pasimatymus? Net katino nebus....

Na, jei svetainės administracija leidžia publikuoti tokius skelbimus, tai nieko kito ir nelieka - tiesiog nekreipti dėmesio. Kas man nepriimtina, aš net neskaitau.

Vat pritarsiu Aurimui, paprasčiausiai reikia nekreipt dėmesio, jei tai neaktualu...visokių žmonių yra, lai jie ieškosi, skelbiasi, juk tai asmeninis kiekvieno reikalas..

Pritariu Danutei. Aš gal pusvalandį spoksojau į tą nuotrauką. Be komentarų, nuostabu ir gera. Ačiū, Kaktuse.

Aurimai.... jokie „padėvėti“, o šokiai, kam virš....na, pvz. 40.

Na, gal tikisi surasti vienišą žmogų, ir išvengti vienatvės...(nežinau, to dar nepatyriau), bet iš vienišų vyresnių moterų pasakojimų susidariau nuomonę, kad sunki ta vienatvė gyvenimo saulėlydyje.. Vaikai susikuria savus gyvenimus, jie myli mamą, lanko ją, bet jie nesupranta, kodėl mamai sunku..

Vienatvė dviese yra baisi ir gniuždanti. Tik tie, kurie tą patyrė, supranta. Teisingai Danutė parašė - visiškas abejingumas, nebėra net ašarų, jos jau išverktos...o gyventi reikia...

Iš savosios gyvenimo patirties galiu pasakyti - amžiaus skirtumas turi didelę reikšmę. Kol esi jauna, tai atrodo nieko tokio, meilė visagalė, ji kalnus gali nuversti..deja, metams bėgant, viskas keičiasi.. (aišku, būna ir gražių išimčių). Priklauso nuo žmogaus.