Tu atėjai pražydusiu pavasariu
Tu,mielas mano spindulėlis,nuostabus
Daina be liūdesio skambių akordų
Dangus ir žeme,kaip ir tu brangus.

Nušvito saulė virš purių blakstienų
Tas jausmas neapsakomai saldus
Mažule,aš tau viską atiduosiu,
Nes man brangiausias tu esi žmogus.

Prabėgs vėl vasara,ruduo nekviestas
Negęsta laužas mano širdyje
Svajonių sapnas vis dar nepaliestas
Mylėtis,džiaugtis tavo glėbyje.

http://www.youtube.com/watch?v=18kWS5_e6Ws&feature=related

Gaivius lašus ištroškus žemė geria…
Ir švelniame lietučio šnaresy
Leisk pasakyti tau ką nors gera gera,
Kad tu suprastumei, kas man esi.

Aš daug turiu puikių draugų ir draugių,
Daug darbo įdomaus, daug reikalų,
O vis dėlto tavęs nekantriai laukiu,
O visgi ne mažiau tave myliu.

Ir kai dabar, šiltam lietučiui dulkiant,
Aplinkui žemę žvilgančią matau,
Gražiausi man tie lašeliukai smulkūs,
Kurie ant garbanų sužvilgo tau.

Ir aš žinau: jei būčiau nesulaukęs
Tavęs šiandieną vietoj sutartoj -
Namo per lietų grįžčiau vienaplaukis,
Ir daug sunkiau man būtų dirbt rytoj

A. Baltakis, "Lietučiui dulkiant"

http://www.youtube.com/watch?v=A4Ucl9rIh1M&feature=related

PAVASARIS TOKS ŠALTAS

Pavasaris kaip niekada toks šaltas
Ir žiedlapius išmėtė vėjas kur papuolė.
Po obelim be sniego plotas baltas, baltas,
Šviesus žalumas po nakties kažkur prapuolė.
Lyg sujaukė gyvenimą koks neramumas
ir liūdesys atklydęs įsiskverbė giliai į sielą.
Apleido laiko nuovoka, toks netikrumas...
Ir vėl paveiksle vedžioju veidą mielą...
Žinau! Tau gero žodžio reikia, gal skambučio,
Žiedo gėlės ar dobilo, nuskinto pakely.
Tau reikia dėmesio ir šypsenos, ir šilumos trupučio-
Ir vėlei jausiesi kaip pasakų šaly...

ZENĖ SADAUSKAITĖ

Kažko vis laukiu ir kažko tikiuosi...
Ateis, pabels, ir aš duris atversiu,
Pavargusį sušildysiu, paguosiu
Ir negandas visas drauge ištversiu.
Kažkam į petį tvirtą atsiremsiu,
Į šiltą delną savąjį įdėsiu
Ir, iš namų visas bėdas ištrėmus,
Aš dar kartelį laime patikėsiu.

Gyvenimo ruletė

Atėjau pražydusiu pavasariu,
Atėjau su saulės spinduliais.
Atėjau į šį pasaulį
Su alyvų kvepiančiais žiedais.

Bėgiojau pievomis su saule,
Išbraidžiojau visas balas.
Drugelį margaspalvį gaudžiau,
Mergaitė kaimo,pindavau kasas.

Likimo laiptų labirintais,
Ėjau gyvenimo klaidžiu keliu.
Svajota po žvaigždžių žibintais,
Diplomas pavadintas,mediko vardu.

Ir taip klasiokas pasireiškė,
Pamenu,jis klasėj plaukus tampė.
Nebuvo laiko pagalvoti,
Kad reiks gyvenimą aukoti.

Gražiausias jausmas būt mama.
Kai jie maži,vargai nedideli.
Vaikučiai augo,metai bėgo
.....ir vėl mes esame laisvi.