Kaip ir kai kurios siame saite esančios damos, padaviau skelbimą, kad noriu susipažinti...ir amčiaus cenzą nurodžiau,gerai,kad draugė patarė kitą kortelę nusipirkti...Skambina ir normalūs,mūsų amžiaus vyrai,su kiuriais tikrai įdomu bendrauti, galiu tik pasidžiaugti normaliu bendravimu...bet...apipuolė vaikai na ,kaip jie sako 21-23 metų amžiaus...Bandžiau būti mandagi...kur tau, jie juk nieko negirdi, tik patys save, atseit ieško pažinčių. Ir ką jie gali man duot, patys nežino...Mielos damos, kaip Jums sekasi šiame "fronte", man tai nors bėk,nors rėk...Na kodėl tas jaunimas nesupranta, kad mums jie yra neįdomūs?Ogal aš klystu?

Neklysti,DELFINA,tiesiog tai bjauri realybe,pradedant nuo 25m iki 35m.amziaus vaikai raso.Belieka apgailestauti,bet tokia tiesa....

Kažkada bendravau su tokiu jaunikaičiu, pamiršau jau kiek jam buvo metų, bet tikrai jaunesnis už mano dukrą. Nepamenu, ką jis konkrečiai man parašė, bet kažkuo užkabino jo laiškas. Turbūt buvau atitinkamos nuotaikos, tai smalsumas nugalėjo. Todėl atrašiau normaliai ir neužgauliai, kad seksas su tavim manes nedomina, o jei nori apie tai pasikalbėt, rašyk į Skype. Bendravom kažkurį laiką, buvo tikrai nekvailas ir raštingas jaunuolis, įdomu buvo su juo kalbėt. Įdomu todėl, kad bandžiau įsivaizduot save jo vietoj, suprast kodėl jam reikia tokių kaip aš, kodėl neieško savo bendraamžių. Paaiškėjo, kad vaikis jų paprasčiausiai bijo. Nemoka su jom elgtis, o ir aplamai ne ką nutuokia apie moteris. Su mama atvirai pasikalbėt negalėjo tokiom subtiliom temom. Va ir buvau ta mama Nematydami vienas kito galėjom be jokių tabu pasikalbėt.
Nežinau ar buvo kokia jam nauda iš tų pokalbių, bet tikiuosi, kad taip. O aš vis galvojau - kaip visgi nelengva jauniems vyrukams pradėti gyventi, jei negali šeimoje su niekuo apie tai pasikalbėt.
Gerai, kad sūnaus neturiu. Nežinau ar galėčiau va taip šnekėt apie viską su juo, kaip kalbėjom su tuo taip ir nematytu nė karto jaunuoliu.