Kad nebūtų štilio......mielieji

PAVASARIO TVANAS

O, parkų ir moterų grožis,
O, vienišos akys vėlyvos!
Žarijų prižėrusios rožės,
Pridrėbusios putų alyvos!

Balandžiai į naktį nuskrido,
Į naktį vanduo nuriedėjo,
Ir parkas į naktį įkrito,
O ji ant suoliuko sėdėjo.

Mėnulis sapnus išdalino,
Sargams ir alyvoms pamojo,
Ir sargas vartus užrakino,
Ir viską alyvos užklojo.

Ir mes į pavasarį tirštą
Nugrimzdom, į ūžiantį tvaną,
Kur medžiai ir debesys tirpsta,
Kur paukščiai ir vėjai gyvena,

Ir skrenda sietynai, ir puošias
Žėrėjimu skliautas vėlyvas,
Ir dega žarijomis rožės,
Ir putomis drimba alyvos (H. Radauskas)

Gražu.....daugiau tokių

Aninaj rašė: Sveiki mielieji senjorai ir senjoritos, juk tą ramybę mes galime patys sudrumsti, tereikia įveikti " o ką kiti pagalvos" kompleksus ir kalbėtis laisvai kas kam rūpi bei patinka. O jeigu, kas nors stengiasi įžvelgti, ką nors negera ar netinkama, tai jo problemos. Juk mūsų širdys nesensta, tad ir protui duokim darbo, kad per anksti smegenys nepradėtų tinginiauti.

Būtent! Norim bangų, pradėkim nuo savęs Kartais pavyksta

Ant-anas rašė: Daliadalužė rašė: Daivik, kas buvo, tas buvo... Dabar mūsų gadynė. Darykim "po savam" ...Darykim "po savim"...

Tvarkykim po savim

Sida rašė: Kad nebūtų štilio......mielieji PAVASARIO TVANAS O, parkų ir moterų grožis, O, vienišos akys vėlyvos! Žarijų prižėrusios rožės, Pridrėbusios putų alyvos! Balandžiai į naktį nuskrido, Į naktį vanduo nuriedėjo, Ir parkas į naktį įkrito, O ji ant suoliuko sėdėjo. Mėnulis sapnus išdalino, Sargams ir alyvoms pamojo, Ir sargas vartus užrakino, Ir viską alyvos užklojo. Ir mes į pavasarį tirštą Nugrimzdom, į ūžiantį tvaną, Kur medžiai ir debesys tirpsta, Kur paukščiai ir vėjai gyvena, Ir skrenda sietynai, ir puošias Žėrėjimu skliautas vėlyvas, Ir dega žarijomis rožės, Ir putomis drimba alyvos (H. Radauskas)

Sidos bangos visada ypatingos... Va, pajudėkim visi jos ritmu, ir bus šviesiau...

Daliadalužė rašė: Ant-anas rašė: Daliadalužė rašė: Daivik, kas buvo, tas buvo... Dabar mūsų gadynė. Darykim "po savam" ...Darykim "po savim"... Tvarkykim po savim

Labai taikliai

Daliadalužė rašė: Aninaj rašė: Sveiki mielieji senjorai ir senjoritos, juk tą ramybę mes galime patys sudrumsti, tereikia įveikti " o ką kiti pagalvos" kompleksus ir kalbėtis laisvai kas kam rūpi bei patinka. O jeigu, kas nors stengiasi įžvelgti, ką nors negera ar netinkama, tai jo problemos. Juk mūsų širdys nesensta, tad ir protui duokim darbo, kad per anksti smegenys nepradėtų tinginiauti. Būtent! Norim bangų, pradėkim nuo savęs Kartais pavyksta

Kiek žinau,čia būdavo tų bangų,bet tik kai vienas provokatorius visas purvais drabstydavo-tada ir didelės audros kildavo Dabar jis "užsikasė",pačios save-negi drabstytume...tad tylu ir ramu.Tai ir keista,negi tam,kad kalbos atsirastų,būtinai turi kas nors paskleisti kokius nors "priekvapius",kad kiltų noras apsiginti?
Sidos bandymas eilėmis kitus išjudinti-geras.Bet-o ką paskaitęs pasakysi?Kad patiko?Na taip-parašom,katučių paplojam.Kartais kokią mintį apie savo paliestą stygą išsakom.Juk,jei po eilėraščio nusidrieks virtinė "Gražu"-tai nebus diskusija.

Kaži ar bereikia tų bangų? Jau nuvilnijo nubangavo mūsų audros... visiškas štilis irgi tik prieš audrą tebūna . O rami bangų mūša guodžia ir nuteikia pozityviai .