Aurimas48 rašė: labai apmaudu kai sendamos moterys vis akcentuoja uzgyventus turtus....i kapus nusinest ruosiates ar kokio velnio

Senstam visi su kiekviena diena, bet jei cia tupim, reiskia i kapus dar nesiruosiam. Bet pradeti nauja gyvenima nuo sauksto ir lekstes vyresniam amziuje jau juokinga. Kiekvienas jau turim kur gyvent, is ko gyvent, kazkoki pagrinda po kojom ir savo kampa. O jei tau ne 18 meteliu, o daug daugiau ir tu nieko per savo gyvenima neuzgyvenai ar issvaistei - kam tu toks reikalingas?
Manau apie tai galvoja moterys, kai kalba apie materialiai apsirupinusius vyrus. Bent jau man vyras, kuris nieko neturi nekelia pasitikejimo. Arba jis tinginys, arba alfonsas, arba aplamai niekam tikes veltedis. Tokie isivaizduoja, kad del jo tarpkojinio aparato ir lankstaus liezuvio moterys pagatavos jam melstis.

Aurimas48 rašė: labai apmaudu kai sendamos moterys vis akcentuoja uzgyventus turtus....i kapus nusinest ruosiates ar kokio velnio

na turtas ar nelabai jau didelis tas turtelis,bet,kad kazka sutaupyti zmonems tenka daug ko atsisakyti ir tai tesiasi iki...t.y niekad nesibaigia.o iki tu kapiniu gyvenimas vis tik lieka gyvenimu ir kiekvienas nori ta gyvenima gyventi su jau uzgyventais patogumais.o cia dabar skyrybu atveju reiks dalintis ir t.t ir pagaliau vaikai lieka su mama,jiems ir visko reikia.

Tiesa raso Auguste ir Leta,na jei dar vyras issiskyres neturi gyvenamo ploto,tai gal paliko zmonai su vaikais,tai suprantama,o kai naslys(jei tikrai naslys),neturi kur gyvent,nuomoja buta,tai jam moteris reikalinga,kad turetu kur prisiglaust.Apie sitoki vyriski ka galima galvot? Nugyvenes virs 50 metu ir nieko neturi,net stogo virs galvos.

Leta. rašė: as tai nuosirdziai vaidinu,kad manes metai nebaugina.pradejau daugiau demesio skirti dvasiniams reikalams,materialiniai juk beveik visi nudirbti,vaikai uzauginti.manau dabar pats laikas daugiau suzinoti apie save.kas as esu,kur link mane nuvede mano gyvenimo budas ir kas mane padarytu laiminga ir visiskai laisva nuo visokiu baimiu,issivalyti mintis.zodziu yra ka veikt.

Gražu.
Tiesiog reikia pasimokyti iš tavęs. Reikia priimti savo metų naštą tam, kad , pasižiūrėjęs atgalios, dar turėtum kur tobulėti dvasiškai, perprasti savo misiją šioje žemėje ir pasistengti ją pilnai įvykdyti

Tie metai kaip laiptai, vedantys į kalno viršūnę.Atsisuki, o laiptų jau nebėra - atgal nesugrįši.Šiek tiek nejauku, bet kelias į priekį dar laisvas ir keliauji toliau, žvelgdamas į saulę - kito pasirinkimo nėra.

O tai !!! Ką tau palikt aš pavyzdžiui jau uziprasiau kad mane sudegintų ant laužo .sudegintų kaip ragana su savim dangų nusinesiu .o jum palikusių pragarą S.N

Kažkur skaičiau, kad moters senatvę liudija vu (arba vienas) dalykai: kai kosmetinėje daugiau vaistų nei kosmetikos...(Nežinau, ko ir vietoj ko turėtų būti daugiau vyrų kišenėse )Kol žmogus sugeba domėtis aplinkiniu pasauliu ir bent ką veikti (turiu galvoj ne buitį ir ne valgymą, tol jis nėra senas - bent jau dvasine prasme. Vakar palaitojo t. Aliulį, kuriam buvo 95-eri. Kai Lietuva paskelbė Nepriklausomybę, jis buvo apie 70-ies. Niekas tuo metu nebūtų pavadinęs jo senu, nelabai šitas žodis lipo prie jo ir vėliau. Nes to, ką jis nuveikė per savo gyvenimą, netgi to, ką padarė per pastarus 25-erius nepriklausomybės metus, kitas jaunas neišstenėtų...
Taip kad senatvė yra gana reliatyvus dalykas...

Mano supratimu tai kol mąstai, judi tai ir laiko apie tuos metus galvoti nėra kada.

Ne, nebaugina. Tik kazkaip keista, kad jau tiek daug prabego ir kad juo tolyn tuo greiciau bega. Apie savo amziu prisimenu tik kai reikia kokias anketas pildyti arba kai kas to paklausia. O siaip, manau, kad aplinkiniai mus mato tokiomis, kokiomis pacios jauciames. Yra labai gera rusu psichologe Marta Nikolajeva-Garina. Jos paskaitos (galima susirasti internete) labai gerai padeda susidoroti ir su metu begimo problema, ir su depresija, ir su nepilnavertiskuo kompleksu,...

Raja apie metus pagalvoja pildydama anketas, o aš, pažiūrėjusi į veidrodį, bet nežiūrėti negaliu nes reikia save prisižiūrėti nors minimumą.

Aš visada pasižiūriu ; veidrodį , aprangą, galu gale ir į atsiradusią naują raukšlę(nesureiksminu ) ,30 -tę dukrą(ech prabėgo ,kaip viena diena) ir fainuolius anūkus - nusišypsau ,juk neveltui tiek vargta. ..,tai tiesiog smagu!
Darbai nudirbti ,o dabar mano laikas - gyventi...

Leta. rašė: as tai nuosirdziai vaidinu,kad manes metai nebaugina.pradejau daugiau demesio skirti dvasiniams reikalams,materialiniai juk beveik visi nudirbti,vaikai uzauginti.manau dabar pats laikas daugiau suzinoti apie save.kas as esu,kur link mane nuvede mano gyvenimo budas ir kas mane padarytu laiminga ir visiskai laisva nuo visokiu baimiu,issivalyti mintis.zodziu yra ka veikt.

Labai gražiai pasakyta. Aš tik galiu paantrinti,kad mano metai-mano turtas, mano protas, pasiekimai, samprata ir vidinio pasaulio tobulumas, kuri aišku dar reikia ir privalu tobulinti, gražinti, šlifuoti.Kuom daugiau metų, tom daugiau gyvenimo patirties ir grožio sampratos

Nebaugina, buvo laikas kai gyvenau praeitimi, dabartimi, galvodavau apie ateiti. Dabar paprasciau. Gyvenu sia diena,gyvenimas labai trumpas, juk nezinai kas bus rytoj is viso ar jo sulauksi ?

metai tai musu turtas. Galime dabar ramiai apsvarstyti visus buvusius ir esamus darbus, niekur skubeti nereikia tik gyvenk ir dziaukis.

Neliūdėkit mielos draugės,kad tiek metų nukeliavo,geriau prisiminkite kas buvo per tus pradingusius metus gero... O vis dėl to nepaneigsite,kad buvo daugiau laimės akimirkų nei skausmo ir gal nebebus taip baisu kad tų metų tiek daug. Juk yra ką prisiminti....!