Iš tikrųjų, net vaiko bet kuo neaprengsi...Man atrodo, kad "tokie" vyrai tiesiog nesupranta. Atvyko į pasimatymą, į Vilnių verslininkas su atvirom, nukleiptom basutėm, iš ausų, matyt, kirpėja iškirpo plaukus, o nosyje, kaip buvo taip ir liko. Jėzau Kristau, vos nepabėgau, tik pažiūrėjus į būsimą jaunikį

Nu moterys ar bent aprenget tuos savo nepraustukus

Ė ė ė, kodėl juos reikia aprengti? Negi jie net apsirengti patys negali????????????????????????????

Mielos bičiulės,
bet yra ir tokių vyrų dėl kurių gali ir galvą pamesti. Pasirodo niekas nesvarbu, kai sutinki tą, kuris aptemdo tavo akis ir protą. Tada nieko nematai: viskas gerai, viskas tinka, gali skraidyti kaip ant sparnų, kojos nesiekia žemės... Štai ką jie gali, kai nori .

Būna,bet tai laikina.Ilgainiui tas aptemimas praeina,ir nustembi-kaip galėjo taip galva apsisukti. Susirandi tą pamestą galvą,vėl užsidedi ant pečių,o iš gautos pamokos pasidarai išvadas ateičiai.

nezinau juoktis ar verkti, po jusu danutes pasisakymu.... tokio pesimizmo dar nesu maciusi.... o jus niekada nesusimastet, kad gal ir antroji puse, tai yra vyrai, praejus susizavejimui, nustera, kaip galejo su "tokia" prasideti.... kad ir kiek jus idealizuotumet moteriskaja puse, taciau ir moterys ne sventosios, kartais savo zirzimu ir susilaukiam tam tinkamo atkircio....

... ir aplamai as esu tos nuomones, kad nera idealiu zmoniu, visi darom klaidas, mazesnes ar didesnes, bet darom...

Aš dažniausiai nusiviliu vyrais, (savo amžiaus), bet norėčiau ir turėčiau pripažinti, kad tarpe jų yra puikių džentelmenų ir meilužių, man regis, kad mes daug oi daug kur kaltos .

Pilnai pritariu ir Jill, ir Vilniai. Na, o Danutės pesimizmas jau "varo vėžį".

Jeigu tai būtų tik mano gyvenimas-sakyčiau,kad gal aš nemoku įtikti,gal per reikli,gal nesugyvenama,gal...gal...Nuolaidžiaudamos,teisindamos "Ai,jie gi vyrai,užtai jie tokie...Turim dėti visas pastangas,linksminti ir pataikauti,tada bus gerai"-juos skatiname ir toliau gyventi nesistengiant nieko keisti.Pas moteris įdiegtas aukos sindromas.
Papasakosiu šlykštų pavyzdį.Kai mokiaus,grupės draugė po viešnagės namuose atbėgo pas mane perbalus,pasimetus,kad paguosčiau,patarčiau.Pasirodo,buvo susitikus su kavalierium,kuris ją apdovanojo žemutinių girių utėlėmis.
Patariau-duok į snukį ir vyk tą šiukšlę šalin.Nei į snukį davė,nei pravijo-susituokė,nes jis prisiekinėjo,kad myli,kad daugiau niekados nieko panašaus nebus.Jau buvau išsiskyrus,kai važiuodama į tėviškę užsukau pas juos į svečius.Vaišinomės,draugė padaugino ir nusmigo.Naudodamasis proga jis prie manęs kibo.Nenorėdama skaudinti draugės ištvėriau priekabiavimą,nepabėgau,kad jai nekiltų įtarimas.Išvažiavau nieko nepasakius.Po metų,galvodama,kad žmogėnui daėjo,kad nieko nebebandys,vėl užsukau.O jis prasitarė"galvojau,daugiau nebeužsuksi".Istorija pasikartojo.Nes jų toks mąstymas.Draugystę teko pamiršti.Daugiau niekada nebeužsukau.Bet,Lietuva maža ir atsirado bendrų pažįstamų,iš kurių sužinojau,kad tebegyvena.Aš nepasakiau,kiti,gal,irgi pratylėjo.O gal žino,bet vistiek gyvena.Na,jos reikalas,jeigu gali į viską užmerkt akis ir rasti kokių nors pateisinimų.Gal net save kaltinti.
Mačiau,kaip kovo aštuntąją vyras pasveikino mano draugę antausiu-už tai,kad paprašė neiti į kambarį pas vaikus su cigarete.Ir dažnai vaikščiodavo taip pagražinta,nors abu dirbo toje pačioje įmonėje,užimdami geras pareigas.O kai,neapsikentus,pagaliau praakėjo jam marmuzę nagais-jis į darbą nėjo-pasiėmė biuletenį.Galiausiai jie išsiskyrė,kai užaugo vaikai.Minėtos draugės bendrabučio kaimynė džiaugėsi,kad jos nemuša,bet neilgai.Neužilgo ir ją vyras papuošė mėlynėmis.Kadangi pirmą kartą atleido-labai greitai gavo vėl.Mostelėjo per akinius,supjaustė veidą,dar gerai,kad nesužalojo akių.Po skyrybų sutikus paklausiau,kaip gyvenasi.Atsakymas buvo"daug geriau".Ir tai buvo normalios moterys-ne kokios valkatos.Mačiau,kaip kaimynę vyras išprovokavo skandalui,o po to sumušė.
Jūs,gal, tik žinot,kad taip yra,bet savo akimis nematėt,kaip tai vyksta realiai,Todėl dar randat visokių pateisinimų.
Mūsų vaikų karta-mano sūnaus beveik visi klasiokai išsiskyrę.O apie savo draugus(kuriuos aš pažįstu)jis yra papasakojęs.Visi yra pasilakstę į šoną.Kai kuriems atleista,kai kurie ištrenkti pro duris.
Savo nuomonę grindžiu ne nuogirdomis,o pačios matytu realiu gyvenimu.Tie keli pavyzdžiai tai tik maža dalis to ką mačiau.
Aišku-galima puoselėt įliuzijas.Bet taip ir nesulaukti jų išsipildymo.Nepasisekė-dar bandau,vėl nepasisekė-vėl bandau.Bet galima daugiau ir nebepatirt nusivylimų.Jau 20 metų vyrais nebenusiviliu.Nes,visiškai atmetus iliuzijas,nebeturiu kuo nusivilti.
Bet tai nereiškia,kad nebematau,kas vyksta aplink mane.

Nors ir išsiskyrusi jau daugiau, kaip prieš dvidešimt metų, bet mano patirtis visiškai kitokia... Muštis niekada neteko...Nors apie savo gyvenimą čia tikrai neatvirausiu...
Matau ir savo kaimynų, ir vaikų gyvenimus...nėra viskas taip juoda.

Na-pilka spalva daug kam patinka.Nemuša-reiškia viskas gerai.O kad apdrebia palyginimais-nuryjama nuoskauda ir pasiguodžiama,kad nemuša.Ateina pas mane moterėlės ir pradeda
dūšią lieti.Paklausau ir gaila pasidaro.Iš pradžių gaila,o po to pikta.Nes nesuprantama,kam tada gyvena.Jei blogai-tegul skiriasi.O jei nesiskiria,jei nori taip be galo kentėti-tai tegul ir nesiskundžia.Tai bent jau gerai atrodys-ORIAI.Išeina tos "atseit šeimyninės"savo nuoskaudas atvėrę,o man taip gera ant dūšios pasidaro-NETURIU KUO SKŲSTIS.
Dirbau moterų kolektyve,ir dažnai girdėdavau jas bėdavojantis.Kartą manęs paklausė"Kodėl visada esi geros nuotaikos?Ar tavo gyvenime viskas taip gerai,ar nemoki,nenori dejuoti?"Net sutrikau,paskui dar pagalvojau,ką atsakyti,kol radau atsakymą."Neturiu kuo skųstis"

Tai vat, Danute, nepatiko man ta pilka gyvenimo spalva, nors ir nesimušėm, bet išsiskyrėm.Bet nepraradau gyvenimo džiaugsmo ir nematau visko tik juodai ir pilkai nuspalvinta.

Juodos man nereikia,pilka nepatinka.Kitokias spalvas,gal retai kuriai pavyksta matyti.Gyvenimo džiaugsmas-nebūtinai vyras.Aš jį turiu.Gera(nes nesugadinta) sveikata,susikurtas darbas,leidžiantis nedurstyti galų.Ateities planai,kuriuos vis sparčiau vykdom.Jokių pažeminimų,jokių užgauliojimų.Vieninga šeima,augantys anūkai.Ko dar norėti...Ir niekam nebus leista paverst mane kokia nors šliūre.

man tai moterys aplamai be sijonu graziausios....