Oi,ai.a-ja-jai."Vartykim" kaip norim.Vis vien sugyventiniai nėra Vyras ir Žmona.Visko mums pasitaiko: gyvenam ir su draugais,ir su sugyventiniais.Tik..daiktus vis tiek reikia vadint savais vardais.Ir nesmerkt vieniems kitų..

Jei gali žmogų pavadinti draugu, tai jis ir yra tikras draugas. Juk pažįstamo ar kaimyno nevadinsi draugu.

sugyventinis-socialiniu instanciju abibudinimas,o mes tai galime vadinti taip kaip jaucemes kartu gyvendami,o DRAUGAS,,,,labai plati savoka,bet jau tik su draugu negyveni ir bendro ukio nevedi

Labas vakaras,aš šiame forume naujokė.Perskaičiau jūsų diskusiją.Kaktusui negalima kišti piršto į burną , nes nukąs

Gal vietoj SUGYVENTINIS vertėtų sakyti artimas draugas.

ramute66 rašė: Labas vakaras,aš šiame forume naujokė.Perskaičiau jūsų diskusiją.Kaktusui negalima kišti piršto į burną , nes nukąs

Pirmiausia į burną dedamas maistas ir tik maži vaikučiai kiša pirščiukus ir labai jau nefainai atrodo, kad suaugus, subrendus moteris kėsinasi tai daryti, ką vaikučiai daro.
Ir kaip ne ajajai?

Ir vis tik kaip naujokei (ramutei66) klausimas. Tai kas gi yra tas "DRAUGAS"?

Su draugais nemiegam, kartu negyvenam ir seksu neužsiimam. O jei tai vyksta, reiškia tai pirmiausia jau sugyventinis, meilužis, bet ne tik draugas.

Draugas ir yra draugas. Jis šalia ne tada, kai jam reikia,o tada kai tau sunku.O jeigu jau atsiranda bendra lova, tada jis nebe draugas. Na ,gali būti- sugulovas.

Sugulovas negražiai skamba gal sakau koks mylimukas ar pasirdukas n

Sveiki! Seniai tarp jusu besisukinejau.
Apie ta "sugyventinis". Nesuprantu, kodel tam zodziui suteikiamas toks negatyvus atspalvis? Man tai visai normalus, labai tiksliai ir visai graziai- dvieju zmoniu santykius- apibudinantis zodis. Sudurtinis: su + gyvenimu-kazkas pas kazka atejo su gyvenimu (gyventi), arba su SAVO gyvenimu.
Juk lygiai taip pat skamba pasakymas:"Santuokoje jie SUGYVENO du vaikus."
Man atrodo, kad svarbu ne zodis, svarbu jo esme. Argi svarbu anspaudas pase? Juk jeigu zmones susiejo su savo gyvenimais, tai svarbu isipareigojimai, jausmai,...
Mes su vyru irgi, beveik 2 metus, buvome sugyventiniais. Po to, visai ne del musu asmeniniu noru, o gyvenimo uzsienyje aplinkybiu aplinkybiu verciami, susituokeme. Ir kas pasikeite? Absoliuciai nieko! Vis tiek esame kartu su savo gyvenimais- vadinasi SUGYVENTINIAI

Na ir gražiai, ir teisingai jūs raja apibudinot, tik gaila, kad Lietuvoj ir šitais dalykais dar pasitaiko piktnaudžiavimų.

Draugas, sugyventinis, sugulovas....kaip pavadinsi, taip nesugadinsi, byloja senoliai. Ar tai esme, kai du zmones atranda vienas kita ir jiems gera kartu ?

Kaktusas44 rašė: Vat kyštelėjau nosį į skyrelį "pokalbiai gyvai" ir radau ten moteriškes dalinantis įspūdžiais apie savo "DRAUGĄ" Taip ir kilo mintis, kaip apibudina šį žodį LKŽ ? Kažkaip anksčiau, lietuvių kalboje vadintas SUGYVENTINIS - šiandien ( t.y. laisvos Lietuvos laikais) tapo DRAUGU. Kiek čia yra tiesos?

jei jau gyvenam ne santuokoj tai jau tikrai ne su draugu,,,,vyrai nuo neatmenamu laiku,moteri ar ji santuokoj,ar ne,visada isdydziai vadindavo mano moterys,,,o mes moterys juk turim teise i isdiduma,kodel mes turetume sakyti mano vyras tik tada kai esam susituoke?tad manau bet kokiu atveju,du gyvenantis zmones kartu,vedantys bendra uki visgi yra vyras ir moterys,tad ir vadinkim tikrais vardais,o su draugu as galiu kavinej pasedeti,i sokius nulekti,bet tik jau ne gyventi kartu

Taip, dalinai sutinku. O kodel vyras gyvenantis kartu su moterimi negali buti ir artimu draugu ?
Terminu zodyne rasoma: draugas
1. asmuo, su kuriuo palaikomi artimi santykiai.

Kas yra draugas? Tai žmogus, su kuriuo visada būsi nuoširdus ir apie jį niekada neplepėsi kitiems
Atvira tiesa padeda atsirinkti draugus...