Puikumėlis.;))))

Aurimas48 rašė: Runa nu tu duodi-mums vyrams persidirbt jokiu būdu negalima, nei darbe nei namuose o jeigu staiga karas-o mes pavargę busim-kaip tada kariauti eiti jus dirbkit, vaikus auginkit,atlikit taip sakant nepriekaištingai pareigą šeimai, visuomenei o mes palauksim karo

komentaru jau ir nebereike

ReGė S rašė: Mano patirtis kitokia, aš pasitraukiau nuo alchogoliko. Ir tapau šimtą kartų laimingesnė.

Bet palikai artimą likimo negandoms. Gi kai tuokeisi tai ko gero iš meilės.o artimam ir mylimam reikia padėti atsikelti, o ne galutinai pamurdyti

runa rašė: na tai paaiškinkite išsamiau, nes aš suvokiau būtent taip kaip parašyta - moterims tipo reikia prisiminti pareigą šeimai, vaikams.....tik kažkaip iš vyrų pusės šito pasigendu.;)))

Aš neakcentavau MOTEARŲ, aš klausiau aplamai ir vienam ir kitam ar gyventi iš pareigos (tautai, vaikams, galų gale šeimai) ar išsidraskytių?

Didžiausia klaida gyvenime buvo padaryta sovietiniais laikai, kai visas moteris pasistengė padaryti emancipuotomis ( suprask rusijos moterų principu)Vat ir prasidėjo, jau joms gimdyti nebegalima ( darbas pabėgs , figūra suges) pagimdžius maitinti negalima krūtimi, , nes ten tik silikonas ir pienelio nerasta

p. Kaktusas rašo: "Gerb moterys, o kaip PAREIGA ŠEIMAI, VAIKAMS, galų gale kaip su žemiška žmogaus pareiga "palikti po savęs kažką tai ateities kartoms" " Ar čia ne tiesioginis klausimas moterims?
Jei vyrai dažniau prisimintų savo prigimtinę pareigą ginti savo moterį ir aprūpinti šeimą, tai ko gero nebūtų ir tos moterų emancipacijos.;)
O iš pareigos gyventi nei vienam, nei kitam nėra reikalo

Pragyvenus didžiąją gyvenimo dalį santuokoje,vaikai jau suaugę,jiems buvote ir liksite tėtis... Ogyvenimas priklauso jums ir tik jūs galite spręsti,kaip pasielgti.Mes mielas pone Kaktusai ne teisėjai,o žmonės,kurie taip pat turėjo priimti sprendimus,kurie lakui bėgant parodė,teisingi jie buvo ar ne. Asmeniškai aš nieko negalėčiau patarti,gal tik tiek,kad svetimas guolis ilgai nešildys,o savas plaipsniui atšals ir vargu ar namai,kurie buvo užuovėja,dar lauks taip,kaip kažkada....

Miela, smagu kai viskas gerai.Gyvent tik del to, kad gyvent ir dar nuolatinėje įtampoje, tikrai nereikia.Čia tas įprastas posakis- „ baisiausia vienatvė dviese“.Mes labai greitai pamirštame, kad sudužusio puodo nesuklijuosi.

labai rekomenduoju https://www.youtube.com/watch?v=jypEazHLYjU

Kaktusas44 rašė: ReGė S rašė: Mano patirtis kitokia, aš pasitraukiau nuo alchogoliko. Ir tapau šimtą kartų laimingesnė. Bet palikai artimą likimo negandoms. Gi kai tuokeisi tai ko gero iš meilės.o artimam ir mylimam reikia padėti atsikelti, o ne galutinai pamurdyti

pagal tave kaktusai visgi iseitu kad moterys visgi turetu aukotis,o ne gyventi,,,,o nepagalvojot kad tam vyrui kuris pasirinko pati lengviausia kelia prasigerti,nieko daugiau ir nereikia,,,,as netikiu kad moterys pasitrauke nuo tokio vyro pacia pirma diena kai jis pasigere,,,,,nereikia niekam aukotis,dar nesutikau nevieno tokio dekingo zmogaus del kurio kas nors aukojosi,stengesi ,tikejosi kad pades,o reziume tai buvo tusciai issvaistytas laikas,ir nusivylimas ir tuo kitu ir savimi,tai kam del tokiu zmoniu aukotis,kada tuokiesi,ar isteki nepasirasai krauju,kad esi atsakingas uz savo vaiku teva,ar motina,,,,pabandei ,padejei,jei matai kad tai beviltiska tyliai pasitraukei ir gyveni del tu kuriems tikrai esi reikalingas,,,,

100 procentu pritariu

Aš jau suaugusių dukterų klausiau---ar jos nepyksta ant manęs,kad užaugo be tėčio sulaukiau atsakymo-mamyte tu gerai padarei

Kaktusas44 rašė: Didžiausia klaida gyvenime buvo padaryta sovietiniais laikai, kai visas moteris pasistengė padaryti emancipuotomis ( suprask rusijos moterų principu)Vat ir prasidėjo, jau joms gimdyti nebegalima ( darbas pabėgs , figūra suges) pagimdžius maitinti negalima krūtimi, , nes ten tik silikonas ir pienelio nerasta

Kaktuseli,jūs labai žiaurus----ne visos gi silikoniniais papais vaikšto

Su įvairiausiomis žmogaus ydomis galiu susitaikyti išskyrus alkoholizmą.Beveik kasdien darbe susiduriu su šia problema. Matau kaip vargsta artimieji (ypatingai žmonos) su vyrais. Mintyse galvoju kaip jos gyvena su jais. Sutinę, smirdantys, drebantys,pikti ir pagiežingi... Oho, dar ir kokie reikalavimai jų! Tiesiog savo reikalavimais ,,šokdina" moteris. Ir kam tokia auka?..- būti savo vyro aukle, prižiūrėtoja. Juk tikėtis iš Jo kokios nors pagalbos beprasmiška. Šiuo atžvilgiu GERIAU būti vienai arba vienam.

zinoma geriau buti vienai,nei kenteti visa gyvenima,na o jei kam pasiseka sutikti tinkama zmogu.manau reikia moketi ji priimti su jo praitimi.