Nereikia to skambaus melo

mažutė rašė: Nereikia to skambaus melo

Kodėl melas? Jei myli, sakai, kad myli, eini prie altoriaus ir gana.

Aha, kaktusnikėli, lengva tau pašnekėt. Man žieduotinis jau keli metai sako, kad myli, žiedą dovanojo, prie altoriaus kviečia...o kai pamislyju apie žanatvę, tai šiurpai srovėm per mano griešną kūną nubėga ir lekiu šalin...o susimetus irgi nenoriu gyvent...ir kū daryt

Anera, o nesiženyjus gerai gyvent, šiurpas nebėga per kūną, sužieduotinį pamačius?

anera rašė: Aha, kaktusnikėli, lengva tau pašnekėt. Man žieduotinis jau keli metai sako, kad myli, žiedą dovanojo, prie altoriaus kviečia...o kai pamislyju apie žanatvę, tai šiurpai srovėm per mano griešną kūną nubėga ir lekiu šalin...o susimetus irgi nenoriu gyvent...ir kū daryt

Neklausk,Anera,to pas kaktusnikėlį.Jis tau kaip atsakys...
Nieko nedaryk-palik,kaip yra.Matomai,taip ir yra geriausia...Nenori gyventi susimetus-suprantama.Sugyventiniai-tame kažko trūksta...
Pamenu,kaip mane protinai,kad turėčiau pakeisti mąstymą vyrų atžvilgiu iš negatyvaus į pozityvų Tada pamatyčiau,kokie stebuklai ateitų į mano gyvenimą...(tiksliai nepamenu,kokiais ten žodžiais mintis buvo išdėstyta,bet jos esmė buvo tokia).
Tavo mąstymas lyg ir pozityvus...Tačiau,kai pamysliji apie ženatvę-šiurpai pradeda lakstyti ir niekaip neapsisprendi susieti gyvenimo su tuo stebuklu Kodėl,žinai tik tu pati.
Mažoki,turbūt,tie stebuklai,kad vertėtų rizikuoti...