Na, jei Lietuvoje apskritai butu imanoma sulaukti klausimo "Ar jums reikia pagalbos", gal tada ir reiketu atsiklausti. Betgi nei tokio klausimo nei pagalbos jokioje situacijoje jau seniai nebesitikima sulaukti.
O del uzsieniu, tai nereiketu spresti pamacius vien filmus arba pabuvojus ekskursijose. Relus gyvenimas yra visiskai kitoks, negu rodoma kino juostose. Netgi toje pacioje JAV zmones, ju tradicijos, iprociai kaip diena ir naktis skiriasi priklausomai nuo regionu, nuo valstiju, didziuju miestu skiriasi nuo provincijos. Bet visur zmogui tiesiog yra pagelbejama, o ne klausinejama.
Ir dar. Uzsienyje yra normalu paprasyti pagalbos, nes visada jos sulauksi. O Lietuvoje? Jus patys prisiminkite, kai jums viesoje vietoje reikia pagalbos, ar visada jos paprasote?O juk nuo senu laiku ir visose kulturose pagalba buvo siuloma ir nesidrovima jos paprasyti.
Kazkaip keistai nuskambejo vienos koleges pasakymas "visa laika vaikscioti issisiepus". Ir uzsieniuose niekas nevaiksto issisiepes. Kalbama apie sypsena, einancia is zmogaus vidaus-is sielos. Kalbama ir apie tai, kad susitikus nepazystamu zmoniu zvilgsniams yra nusisypsoma, o ne nutaisomas toks veidas, kad rodos tuoj su plyta uzvos.