Man atrodo, kad išsireiškimas "mes reikalingi tik sau" turėtum suprasti, kad žmogus pirmiausia turi savim pats pasirūpint ir save mylėt,tik tada galėsi rūpintis kitais.
Visiems esam reikalingi, kol esam sveiki ir darbingi.
Niekam neįdomu terliotis su ligotais ir neįgaliais, nei artimiesiems, vei tuo labiau valstybei.

lorana rašė: Dzindra rašė: Mes reikalingos tik sau... Ir labai gerai. Reikia mylėti save.

Labai noriu paprieštarauti irkai...... Saves mylejimas tai yra savymila ,saves sureikšminimas ir nei is tolo nesiderina su meilę kitam...,Tuo esu pilnai įsitikinus .Aišku save privalu mylėt ir reikalauti iš kito gal jei ne meilės tai nors pagarbos

raganyte, nesutinku... jei saves nemylesi, tai kaip gali kitus mylet?

hmmmm....kažkaip neįsivaizduoju kaip galima išsireikalaut pagarbos iš kito žmogaus... Jei tu jo akyse nebūsi vertas pagarbos, tai jokie reikalavimai nepadės...

jill rašė: raganyte, nesutinku... jei saves nemylesi, tai kaip gali kitus mylet?

Mylėti save-tai narcizas, kuris gali staipytis prieš veidrodį ir džiaugtis savimi.
Pagarbą reikia užsitarnauti, nes su vinu žvilgniu palydi žmogų, gulinti kad ir ant šaligatvio (žinoma jei jis ne nelaimės ištiktas , o prigėręs) ir su kitokiu, mamą šluostančią ašaras alkanam vaikučiui, kuriam negali nupirkti duonos gabalėlio

As tai nelabai supratau, prie ko cia tas narciziskumas ar saves mylejimas. Tema juk ne apie tai. Kaip supratau, temos autore skundziasi portalo nariu aktyvumu, tiksliau jo nebuvimu. Nes visi tik sedi uz monitoriu, o gyvai susitikti nedrista. Todel ir issake savo nuomene, kad esame reikalingi tik patys sau. Nereikia taip giliai ir filosofiskai kast. Kiek maciau, si moteris aktyvi ir yra gyvo bendravimo salininke. Bet taip jau yra, kad vienas lauke- ne karys. O akmuo i vyru darza buvo paleistas pelnytai. Jie ypac bijo i dienos sviesa islyst. O priezastis paprasta. Cia jie nestokoja moteru demesio, nes tiesiog moteru yra zenkliai daugiau. Bet va realybe tokia, kad visi saito playbojai ir lovelasai kasdienybeje yra niekuo neissiskiriantys ir demesio nepatraukiantys dedes. Ir jei ta puikiai zino. Todel ir renkasi geriau virtualu "blizgesi".

gerai, stipriai pasakyta

Teisi Dzindra, šimtu procentu pritariu Kloansai. Temos mintis- narių aktyvumas. Aš tik pabandžiau meškutes prikelti iš letargo miego. Nepavyko man, manau,kad tai sunkiai įmanomas variantas.
Tiesą sakant tikėjausi moterų aktyvumo.

Kaktusas44 rašė: faustina rašė: Tai tau tada sunkus atvejis.Reiks iškotis keturių O kodėl turėčiau ieškoti??? Man ne ieškoti reikia , o atsirinkti ir pagalvoti ar verta keisti į savąją???

Nekeisk,Kaktuse.Nė už ką nekeisk į nieką.Bet kokie keitimai sukelia nepatogumus.Daug paprasčiau ir patogiau retkarčiais iškeisti į atsirinktą.Ir vilkas sotus,ir avis(šeima)sveika.O kad dar ir pagalvoji-sveikintina.Nes pagalvojantis vyras-retenybė.

janina5 rašė: Teisi Dzindra, šimtu procentu pritariu Kloansai. Temos mintis- narių aktyvumas. Aš tik pabandžiau meškutes prikelti iš letargo miego. Nepavyko man, manau,kad tai sunkiai įmanomas variantas. Tiesą sakant tikėjausi moterų aktyvumo.

Įmanoma Janina,jei žmones sieja bendri interesai,o čia kas sieja;"vienintelio "ieskojimas .Aš jau geriau su drauge susitikusi pabendrausiu,nei važiuosi klausytis "raudancių ,kad vyrų nera!

Nemanau, kad vienintelė tema būtų - vyrai. Per daug didelė garbė. Gal pirmai pradžiai to neišvengtume, bet vėliau pereitumėme prie įdomesnių temų - mūsų pomėgių,laisvalaikio praleidimo, perskaitytos knygos, matyto filmo, gal rastume bendrų sąlyčio taškų, bendrų interesų ir noro kažką bendrai nuveikti, vėl susiburti.

Sveikos, mergaitės. Po metelių apsilankiau ir matau, kad vis tie patys veideliai. Smagu visas matyti, bet drauge ir liūdnoka, nes vis dar klaidžiojame vienos. Bendrumo, reikalingumo, meilės tema mums dar vis aktuali.

Nemanau,kad yra pagrindo liūdėti.Visų pirma,mes esam reikalingos-artimiems.Tai yra pats TIKRIAUSIAS dalykas.
Nesam reikalingos jiems....Ir kas čia tokio baisaus...Ar verta pergyventi,nes kaip esam nereikalingos jiems-taip pat ir jie mums nereikalingi.
Apie kokią dar meilę galima galvoti-dar gerai,jeigu pasiseks rasti bent jau gyvenimui kartu tinkamą žmogelį.Na,kad būtų įmanoma drauge gyventi,bent jau abipusėje pagarboje.
Kiek pastebėjau,vyrai tokiuose metuose apie meilę nesvaigsta.Dažniausiai jie ieško tik kas tinkamai išspręstų jų problemas.
Kad ir toks pavyzdys-apsigyvenau kaime ir net čia atsirado norinčių su manimi gyventi.Net keturi siūlėsi.Gavę neigiamą atsakymą-iškart pasitraukė.Daugiau net nebandė.Mano supratimu,jeigu būtų bent kažką jautę-taip paprastai nebūtų
traukęsi,išmėgintų visas įmanomas galimybes.Peršasi tik viena išvada-jie norėjo tik patogiai apsigyventi,kad būtų kas aplink šokinėja.
Nesam ir nebūsim jiems reikalingos,taip kaip trokšta moteriška siela.Susitaikykit su tokia realybe.