KAIP PUIKU RYTE PRABUSTI IR NESKUBANT,NEŠAUKIANT PASIDARYTI PUSRYČIUS,PAŽIŪRĖTI LAIDĄ,AR PERSKAITYTI SPAUDĄ, IŠSIRUOŠTI Į DARBĄ
Puiku,gali nesinervinti,kad antroji pusė užims tualetą,ilgai ruošis, ar kiti rytiniai nesutarimai. Grįžti vakare vakarieniauji kas tau tinka ar patinka,nesivargini tvarkytis,niekas tau nenurodo kur ir kaip turi būtų sudėti daiktai ar padaryti darbai.
Po darbo esame pavargę,tiek vyrai,tiek moterys. Todėl esame laimingi,kad galime elgtis kaip norime,be suvaržymų. Man atrodo.kad vyresniems yra sunkiau įsileisti į savo gyvenimą,ar keisti kažką kardinaliai. Mums taip gera savo erdvėje,aplinkoje,kad apie kitą žmogų galvojame kai nyku,niūru, arba kai ateina pavasaris,pamąstai apie atostogas,koncertus,teatrą,romantiką. Tada užsimanome Penktadienio,(Robinzono draugo) bet tokio,kuris daug nepurkštautų,nesikėsintų į mūsų salą,nesuardytų nusistovėjusios tvarkos.
Mano sala - mano tvirtovė. Tai sprendžiu pagal save,pagal kai kuriuos pasisakymus. Mums labai saugu,ramu savoje tvirtovėje,ir mums labai sunku atverti duris ir įsileisti kitą žmogų,nors ir labai norime,geidžiame,bet randame priežasčių dėl ko netiko,nepatiko vienas ar kitas asmuo. Nors tikrai gali NETIKTI IR NEPATIKTI. Tačiau su metais darosi sunkiau surasti tą tinkantį,vienintelį,iki grabo lentos, nes mes jau ne jaunikliai- maksimalistai, o žmonės su nusistovėjusiomis elgesio taisyklėmis,gyvenimo būdu,įpročiais. Tad oi kaip sunku SURASTI,ATRASTI TĄ ŽMOGŲ,KURIS PATIKTŲ, O SVARBIAUSIAI
ATITIKTŲ,SUPRASTŲ MŪSŲ ĮNORINGUS NORUS
Juokauju, o gal ne. Tačiau kaip gera pabūti ramybėje,tyloje su savo mintimis,fantazijomis
Tad tiesiai,šviesiai sakau,jei ir noriu draugo tai tokio,kuris nesistengtų brautis ir ardyti mano nusistovėjusios sistemos, o aš nesiruošiu kėsintis į jo salą,geriau susitikti neutralioje teritorijoje

Tiksliai parašyta, Janina. Panašiai ir aš galvoju. Kai pakankamai ilgai gyveni viena tikrai sudėtinga įsileisti į savo nusistovėjusį gyvenimą naują žmogų. Kaip kažkokiam filme herojus sakė - Kai įsivaizduoju, kad prieš mane pastoviai šmėžuos pirmyn-atgal kažkas...praeina noras ženytis
Gal ir vyrai panašiai mąsto? Kokia prasmė ženytis, jei tau tos moters reikia tik kartais permiegot? O jei ir to nelabai jau ir reikia, tai aplamai kokia prasmė kardinaliai keisti savo nusistovėjusį ir ramų gyvenimą?

Oi, kaip teisingai janina5 išsireiškė.Nors aš jau seniai negrįžtu iš darbo, tačiau daugiau ar mažiau vakarop jaučiuosi pavargusi...Naujai sutiktam žmogui ant kaktos nebūna nieko parašyta ir reikia būti geru psichologu, kad pastebėtum tiek, kiek privalu.Vyresniame amžiuje baisoka rizikuoti...

Taip tiesa,lyg mano mintys butu parasytos

Ir aš jau daug metų gyvenu viena. Ir sunku ir lengva.Kartais pagalvoju,kaip būbu gera,kad šalia būt žmogus.Bet paskui ,o gal ir nereikia,sunku keisti savo įpročius.Tikrai geriausia - susitinki,pabūni ir vėl kiekvienas į savo namučius.

SIBILE. tu čia visiškai neteisi, kad

" ...kai atrandi TA su kuriuo norėtum būti, kuris sako tai, apie ką tu vos spėjai pagalvoti ir t.t, bet būti su juo NIEKADA negalėsi ...."
Va čia visa druska ir yra , kad reikia ją sugebėti suvalgyti ir KOVOTI, kad ją nevalgytu kitas.Kad ir potrupučiuką, bet ten mažinti, o sau dauginti

Čia iš patirties sakau

Kaktuseli pleputi tų.Jei tau tiek metukų kiek deklaruoja ,o ir man tiek pat manau kad mūsų pūdas druskos jau suvalgytas,bet pasvajot galima ......

raganyte rašė: Kaktuseli pleputi tų.Jei tau tiek metukų kiek deklaruoja ,o ir man tiek pat manau kad mūsų pūdas druskos jau suvalgytas,bet pasvajot galima ......

Raganyte, nebent jau tu labai sūriai visą gyvenimą valgei, aš tai iš to pūdo dar pasilikau ir ateičiai, kad senatvėje viskas nebūtų labai šleikštu

kai sutinki ta be kurio nesinori nieko,nebesvarbu niekas,nei tavo susigulejusios taisykles,nei tavo privacios valdos,visada norisi buti salia ir dziaugtis juo,,,,o jei jau nebesinori dalintis niekuo,,,,tai ir ieskloti nebeverta,juk niekada nezinai ko tikisi ta antroji puse,as manau kad zmogus kuri erzintu nusistovejusios tvarkos haosas jau pazymetas vienisius,ir kito zmogaus buvimas salia tik erzintu,,,,,labai keistai skambetu jei man kas pasakytu po kokio menesio buvimo kartu,,,atleisk bet as nenoreciau kad tu smezuotum man akyse,nesedetum ant mano kedes,neliestum vieno ar kito daikto,nes tai mano,,,,ir druskos neduosiu nes nebedaug turiu ,,,juk zmogaus ieskom ne tik pramogai,pasilinksiminimams,bet ir todel kad dalintis viskuo su juo,,,,nuo mazu dienu turejau suvokima, kad didziausias irodymas tikros draugystes, dalijimasis tuo kas tau brangiausia...

Edita. Paklausiu. O jei tai apie ką taip gražiai rasai jau kartą buvo? Ar įmanoma dar kartą tą pakartoti .Ir ar prilygs tam jau buvusiam jausmui Ar čia tik gražus žodžiai sudėtį į visuma kad būtų gražus rašinys.Nors kodėl gi ne mylėti ir įsimylėti galima daugybė kartu Bet aš kalbų ar nejučia neprisiminė pirmoji meilę.Jug mes čia senjorai .Čia tik mano nuomone ,bet tam ir yra diskusija

kaip ir visi mes tai jau turejom,neisimtis ir as,,,,turejau,branginau,praradau,,,bet nenusivyliau tai tureti dar karta,ir jei nepasiseks ir dar karta,,,,tegu as sulauksiu ir kaip jus sakot raganyte, senjoru amziaus,bet visada tikesiu tuo kad gyvenimas grazus ir laime visada salia,,,,ir kad yra zmogus artimas man ir mano sielai,mano pomegiams,ir kad pasidalins tuo kas jam brangu,,,o jei jau man nepasiseks tureti tokio zmogaus,tai visada tikiu kad tai bus artima drauge,dukra,pagaliau anukai,ir as visada turesiu toki zmogu kuriam busiu reikalinga

Bent jau man ir yra pati didzioji meilė Anukam as uz juos galėciau gyvybe atiduot jei to prireiktu.

na va matot,yra tai kas brangu ir delko verta gyventi ir atiduoti tai kas jums brangiausia,,,,

Jau dešimt metų bendrauju su vedusiu vyru.Pačiomis pirmomis dienomis pasakiau,kad apie žmoną tik gerai arba nieko.Jis gyvena šeimoje,retkarčiais susitinkame.Tikrai geras žmogus,bet gyventi kartu nenorečiau.Matyt jis nėra tas vienintelis....Ir visai nesijaučiu kalta.

Pagone rašė: Jau dešimt metų bendrauju su vedusiu vyru.Pačiomis pirmomis dienomis pasakiau,kad apie žmoną tik gerai arba nieko.Jis gyvena šeimoje,retkarčiais susitinkame.Tikrai geras žmogus,bet gyventi kartu nenorečiau.Matyt jis nėra tas vienintelis....Ir visai nesijaučiu kalta.

Aš taip gyventi, turbūt, nesugebėčiau. Mylėti ir niekada neturėti... Gal aš per didelė egoistė nenorinti dalintis?.. Suprantu,kad kitai pusei labai patogu retkarčiais atitrūkti nuo šeimyninio saito į visada laukiantį išsiilgusį glėbį. Bet tai jau ne mano reikalas. Ir smerkti neturiu teisės.