Vienas gali būt laimingas, bet kai esi ne vienišas.

Ar vienas zmogus laimingas?Kartais laimingas, o kartais liudnas, priklauso nuo susidariusiu aplinkybiu, jei zmogus salia mielas esi laimingas, jei koks geriau vienam...

Žmogus kartais gyvenime minioje jaučiasi vienas ir vienišas, o likęs vienas jis laimingas ir turi ką veikti su savimi...Dviejų žmonių sąvoka yra labai plati apmąstymų ir diskusijų tema...

Su savim veikla neilga: prausiesi, šukuojiesi, pasikasai, pasidažai, bet save nusivesti kur nors – jau sunkoka, o užsitęsęs pokalbis su savimi - beveik diagnozė

Dviejų sąvoka plati, bet į klausimą „Ar vienas žmogus laimingas" esmiškai atsakyčiau: „NE".

Jei būtų atvirkščiai, ko čia visi būtų susirinkę? Dėl to, kad savo laimėje netelpa?

Man savęs maža, nors ir nesu labai maža

o juk vienas zmogus nera niekada jei jis pats to nenori,,,,vadinasi jei jis nenores buti vienas,jis niekada nebus nelaimingas

Turbūt realiausia, kai kartu negyveni, tik pasisvečiuoji. Tada linksmybės, šventės, kelionės - kartu, o buitis, problemos, finansai - atskirai.
Kaip toks variantas?

O musu amziui geriausia atrama yra lazdelė .tuo isitikinau kai pradejau vaiksciot su siarietisko ėjimo lazdelėm Siulau pabandyti ir laiko praleidimas ir sveika

raganyte rašė: O musu amziui geriausia atrama yra lazdelė .tuo isitikinau kai pradejau vaiksciot su siarietisko ėjimo lazdelėm Siulau pabandyti ir laiko praleidimas ir sveika

Raganyte, nejau šluotą iškeitei į šiaurietiškas lazdeles???
Kai eisi pasimėgaudama užsuk pas mane , parodysi , kaip ten vaikštoma su tom lazdelėm. O kojos dar vis tik reikalingos????

Kaktusas44 rašė: raganyte rašė: O musu amziui geriausia atrama yra lazdelė .tuo isitikinau kai pradejau vaiksciot su siarietisko ėjimo lazdelėm Siulau pabandyti ir laiko praleidimas ir sveika Raganyte, nejau šluotą iškeitei į šiaurietiškas lazdeles??? Kai eisi pasimėgaudama užsuk pas mane , parodysi , kaip ten vaikštoma su tom lazdelėm. O kojos dar vis tik reikalingos????

mada ateina tu lazdų-db net i bažnycia su jom eina sutinku sportas sveikata-bet i bažnyčia tai jau

Skaičiau, skaičiau kaip kiti rašo- savo mintis atskleidžia ir net rimtai nepagalvojusi padėjau pirštą ant klavišo, prisijungt.Kiek žmonių tiek nuomonių .Paprasta ir aišku, tačiau žmogus jau toks, kad jam viskas nusibosta.Jeigu turi daug tai nori dar daugiau.Pagyveno 5 m. ar 10.vienas ir ėmėsi ieškoti. Kitam žmogui dar sunkesnė problema- ėmėsi paieškų ir tuoj pat pasijuto apsupty. Jau geras pulkas. Ne pavydu, bet įdomu ar jis negali išsirinkti, kaip tam anekdote ar jis jau pasijuto laimingas.Tas gyvenimas įdomus ir vienam, ir kupetoj...

Eufema rašė: Su savim veikla neilga: prausiesi, šukuojiesi, pasikasai, pasidažai, bet save nusivesti kur nors – jau sunkoka, o užsitęsęs pokalbis su savimi - beveik diagnozė Dviejų sąvoka plati, bet į klausimą „Ar vienas žmogus laimingas" esmiškai atsakyčiau: „NE". Jei būtų atvirkščiai, ko čia visi būtų susirinkę? Dėl to, kad savo laimėje netelpa? Man savęs maža, nors ir nesu labai maža

Ir kodėl galvojama,kad visi čia susirenka todėl,kad nėra su kuo pakalbėti,o tai didelė nelaimė.Gali būti ir taip,kad šalia esantis lieps užsičiaupti,neerzinti kvailomis filosofijomis.Čia puiki vieta pasidalinti mintimis,ir tai šaunu.Ir save nusivesti į kavinę,teatrą,parodą-jokių kliūčių.Būnant dviese gali kilti net pykčių,kai norai eiti nesutampa.Ir vienas būdamas žmogus gali būti laimingas,jei jis pasišventęs savo mėgstamam darbui,užsiėmimui,jeigu turi tikslą.O poilsio valandos(kai pavargsti nuo darbų)pačios geriausios,kai niekas netrikdo tylos ir ramybės

Žmogus tikrai nėra sutvertas gyventi vienas, galit pasakot, kokios laimingos, patenkintos, protingos esat, mergičkos.... O vistiek sėdit čia, pažintyse, ir ieškot kažko.... kad tik nebūtumėt vienos. Nereikia apsimest

Tikrai pritariu Klajoklei... Juk daug maloniau kalbėtis sėdint šalia ko nors ir žiūrint vienas kitam į akis, o ne į kompiuterio monitorių.

Kiekvienas turi savo požiūrį.Bet,jeigu nėra noro ,kad kažkas šalia sėdėtų,o kalbėtis norisi-monitorius visai tam tinka.Nepatiko-išjungi.Įdomu-paplepi ilgiau.O jei nuomonės išsiskyrė-niekas nepakelia tono.Man,asmeniškai,tai tinka.

Tos, kurios tikrai tikisi susirasti čia vyruką, į disusijas nelenda. Ir protingai daro
Kažin ar vyrams labai jau patiks prasidėti su moteriške, kuri aktyviai reiškiasi diskusijose.
Vyrams nereikia, kad moteriškė be perstojo tratėtų apie viską. Nejau įsivaizduojat, kad su vyru išeis pliurpti, kaip su kokia drauge apie dalykus, kurių jie visiškai nesupranta ir net nepastebi?

Nesupykit, bet man tai juokas ima nuo tokio vaizdelio - sėdi abu susiglaudę ant sofkės, įsisteibliję viens kitam į akis.Net neįsivaizduoju, apie ką jie gali kalbėtis?
Ir taip prabėga metai, kiti..."kol mirtis juos išskirs", ar ne?

Nesakau, kad buvimas čia, bent jau teoriškai, nepagtrįstas viltimi sutikti kažkokį ypatingą žmogų. Tokį, kurio buvimas šalia nesudarys tau papildomų problemų ir neapkartins ramaus, nusistovėjusio ir pakankamai laimingo gyvenimo.
Bet tai teorija. O praktiškai matom visai ką kita. Nesam jau naivuolės, nemažai patyrusios savo kailiu ir puikiai matom - idealų nebūna.

O buvimas čia bent jau man įdomus ne tiksle, o pačiam procese. Smagu, kai bet kokius kvailus pokalbius ar nepageidaujamas pažintis gali nutraukti vienu mygtuko paspaudimu. Atsijungei ir esi laisva. Gali toliau džiaugtis savo laisve ir ramybe.