Čia ir yra mano didziausia beda,kad tokiu dalyku atleist nemoku,tiesiog negaliu .Todel siandien ir esu viena,ir vaikus auginau viena.Galiu pasidalint duonos rieke,bet vyru-niekada

Mano nuomone,taip jau suredytas pasaulis,kad zmogus negali but pilnai laimingas vienas.Bet juk del to neisi skandintis .Tad tenka ta vienatve stegtis kazkuom tai uzpildyti,uzsiimti kokia veikla,kad nors dalinai pasijustum laimingas .O pilnai laimei(ar nelaimei)vis laukiam tos antros puseles