Jei žmogaus "feisas" yra jo darbo įrankis ir pragyvenimo šaltinis - juo būtina rūpintis.

O šiaip tai labai pritariu žymios rusų aktorės Fainos Ranevskajos posakiui - "Koks tikslas užsiimti kosmetiniu remontu, jei visa kanalizacija jau surūdijus? "

smile rašė: Ech Sida,buvo cia aistros pries pora metu, dabar tik prisiminimai kam jie ir kartus,juokingi,geri ....

Ir tai yra gyvenimas

Mano manymu iš tinginystės.Kam galvoti,kam dirbti,prakaitą lieti,kai yra patogesnis gyvenimo būdas-pardavinėti save.Nelegaliai,arba,juridiškai apiforminus,naudotis kitų sukurtu gerbūviu.Ką nors sugalvoti,jie vargu ar gali-per mažai galvoj smegenų.Rankomis dirbti-jiems per "žema".Bet visuomet gali pasirinkti pačią paprasčiausią,jokių pastangų nereikalaujančią išeitį.O savęs pateisinimui rasi ką apkaltinti.Pvz.bedarbystę,per mažus atlyginimus,neatitinkančius jų "sugebėjimus". .Ir pastebima tendencija,kad parazitavimo virusas plinta sparčiai.

Meilė, sako, neužprogramuojama, bet yra dalykų, kurie ją išbando, ir yra dalykų, be kurių ji tiesiog neįmanoma. Prie pastarųjų priskirčiau interesus, politines, religines pažiūras, vertybių sistemą ir išsilavinimą. Dar empatiją bei humoro jausmą. Nes neįsivaizduoju zanūdos,sutariančio(s) su mėgstančiu (-ia) pajuokauti, skaitančio tik kainų etiketes - su gebančiu kalbėti citatomis ir aliuzijomis, aktyvaus, žingeidaus - su smalsiu nebent kas už kaimyno durų dedasi
O paskui jau – principas „mylėk artimą savo kaip save patį", nes jei artimas reikalingas tik dėl naudos, nesvarbu, kokios - finansinės, ekonominės, saugumo jausmo patenkinimo ar kitokių malonumėlių, – tai juk ne meilė, o biznio planas