Nenuklystant nuo temos... moteris tikrai yra neprasta pasirinkusi vienatvę. Sakyčiau net STIPRI. Tik mes visos norime tos meilės, artumo, gyvenimiškos šilumos kaip ir vyrai. Moteris yra stipri būtybė, to niekas nepaneigs ir ji per gyvenimą gali drąsiai eit viena, nei supančios save su savęs nevertu vyru. Kaip rašo Danutes, jei tos akys tuščios... gal reikia jose, toje tuštumoje kažką įžvelgt, jas kažkuom pripildyt...gal įvyktų stebuklasČia pamąstymai ir tiek...

A. Mackus „Netikėjimas“

Nebeieškokime –

mes nieko nesurasime:
nei žemės, nei pavasario,
žaliom raidėm užrašomo,

tik vakarą
ir elgetas smuikuojančius
prie katedrų.

Nebeieškokime –

MES NIEKO NESURASIME,
KOL PATYS SAU NEBŪSIME
IR ŽEMĖS, IR PAVASARIAI.

Aš ir užtai ,kad visoms, visiems tų veselių būtų ir meilės netrūktų Tik kažin kažin tokiam amžiuje vėl susaistyt save pančiais ar atsiranda savanorių (moterų) ) Aš jau geriau veselikėje pijoku pabūčiau)) ir į pamerges sutikčiau eitsu geru pabroliu )
Vuo tam Duomē jau nu sena
Barbė širdi vės kotena.
Ons tik pripoulės ronka spūst…
Veiz, ka Barbė anie krust…

Duomē šėrdės suvirpiejė,
Žemė puo kuojuoms sudrebiejė.
Čiopa Barbė ons i kliebi
Ėr i pagriuovi padriebė.

Barbė riktinga mergelė –
Galietom keltė ė veselė,
Bet, ka pol uns kāp padūkės,
Tego druož ėš kor atrūkės!

Barbē… tėik jau tū metieliu –
Ketoresdešimt ėr biškielis…
Nier če kuo par daug skubietė,
Gal dar merga palūkietė!

danutes rašė: O tokių čia yra??????Na,tada tebūnie...

Juokiuos )) smagi poniute, Jus, Danute esat)
Pagyvensiu čia kelius metelius...ir veselė mano bus))))))))))

danutes rašė: Sida,po kai kurių laiškų gali ir raupsuota,ar dar kokia pasijust Tada norėsi,kad "čiort pobral by" kai kuriuos rašeivas

Danutes, aš norėčiau, kad mane koks neblogas ,,čiort bral" )Tebunie.....Aš ,,UŽ " )))Mano veidelis kaip is pieno plaukęs....ir i raupsuotoja as nepanasi...xi xi xi...)

danutes rašė: smile rašė: Auguste rašė: Kitų nuomonė svarbi tiek, kiek tau svarbus tą reiškiantis žmogus. Kiekvienam patikti neįmanoma, juk nesam 500 eurų banknotas, kuris patinka kiekvienam Mūsų amžiuje kreipti dėmesį į kažkieno nuomonę apie save išvis juokinga. Ypač čia, virtualioje erdvėje. O jei kalbėti apie savo nuotraukos dėjimą/nedėjimą čia, tai tam kiekvienas turi savo priežąstis. Bent aš tai neturiu tikslo kažkam patikti vien iš nuotraukos. Kad kažkoks gašlus patinas vertintų mano krūtinės apimtį ar dar kokius parametrus ir iš to teiktusi man rašyt. Kam norėsiu, tam ir pasirodysiu. Tikrai ne visiems. bravo būtent "gašlus patinas" .... Kam čia labai rūpi ta mūsų "dušia"?Nors,aš asmeniškai,rašau tai,ką galvoju.Bet,manau,kad čia užsiregistravę vyrai to net nėra skaitę. Todėl visiškai pritariu Augustei.Gašlūs patinai čia naršo anketas,vertina įdėtas nuotraukas,siuntinėja savo pageidavimus.Patyrinėkit,jei netingit-pamatysit to paties žmogėno kelioms parašytus lygiai tokius pat komentarus.Net neįkėlus nuotraukos sulauki laiškų,o jei dar ir nuotrauka bus-neatsiginsi.Vieni suoks savo įprastą giesmelę,kiti gadins nuotaiką reikšdami savo pastebėjimus,kad esi ne tokia,kokia(jo manymu)turėtų būti.Juk čia vyrai ne gyvenimui ieško,o tik lovos pojučiams.Ir jiems nerūpi nei mūsų mintys,nei jausmai.

Nu po šimts...kodėl man niekas nerašo ???????? ar aš čia kokia raupsuotoji ,,ciort pabery " )

Pagyvenusi pora guli lovoje. Vyras bando užmigti, o žmona nusiteikusi romantiškai:
- Pameni mielasis, kaip jaunystėje tu mėgdavai laikyti mane už rankos?
Vyras šiek tiek suirzęs iškiša ranką iš po kaldros, palaiko ir vėl bando užmigti. Žmona:
- O pameni, mes taip karštai bučiuodavomės?
Vyras susinervinęs pasisuka iš duoda žmonai bučkį..
- O pameni, tu dar man į kaklą švelniai įkąsdavai?
Vyras neiškentęs šoka iš lovos ir eina iš kambario...Žmona:
- Ei, kur tu?
- Kur kur, bl, dantų pasiimt!

Ieškau tavęs,
Kad tyla kalbėtų už mus...
Ieškau...
Kad akys paliestų mane...
Virpėčiau,
lyg mirštantis lapas...
nuo minties,
kad esi...
Verkčiau iš džiaugsmo...
Numirčiau tavam glėby...

Niekad nieko daugiau neprašyčiau....
Sutikčiau apakt ir apkurst...
Amžinai dėkočiau,
Akla, bet pražydus,
Kad galėjau tave pajust...

irka 55 rašė: pritariu sidai.

Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas,
Ir kaip žaibas staigus, ir svaigus kaip naktis –
O galinga pagunda! – ir šventieji suklumpa…
Pabučiavinmas tavo – pavogta kibirkštis.

Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių lūpų –
Jos išdegino žymę lig širdies gilumos!
Ir beprotišku svaiguliu mintį užsupo –
Ji kaip vergė prie tavęs naktį dieną rymos.

Ne gyvatė įkando – karštos lūpos bučiavo!
Ligi kaulų nusmilko šiurpulinga šalna –
Negaliu aš pamiršti… nes žinau, kad ir tavo
Visos mintys ir aistros – bendro laužo liepsna!

S.Neris

ačiū MilandraTegul gyvenime širdelę liečia gražūs dalykai Svarbu leiskimės liest ...


jei leistum man pabraidyt žolėje,
tai galėčiau rūkais apkamšyti pievas
padainuoti lopšinę savo žydinčiam sodui,
pasūpuot paukštelius ir užmiegančias ievas...

jei leistum man nuskrieti ant kalno
apkabinčiau pro šalį praplaukiantį debesį
pasidėčiau motulę žemę ant delno
ir stebėčiau, kaip žvaigždės į plaukus veliasi

jei galėčiau paguosti nuskriaustą vaiką,
pasiimčiau ir jį su savim į kelionę
mes pasiektume saulę, aplenktume laiką
ir pasauly pasėtume savo svajonę..

jei žinočiau, kaip man pažadinti žmogų,
bent trumpam iš gilaus beprasmybės miego,
nusivesčiau ir jį su savim į sodą,
kur dvasia pražysta ir amžiams lieka...

Aurimas49 rašė: cia visos grazuoles-o jau foto tai ka as zinau kai kuriu

Tu ne į foto žiūrek) o širdies grožį pajausk )

Pavėjui į laisvę

Ar žinai? Vakar aš vėl šypsojausi vėjui…
Jo gaurai šilkiniai glostė man lūpas,
Visas mintis užliūliavo jo dainos …
Vieniša tarp gintarinių purslų aš stovėjau
Ir smalsiai gaudžiau vėjo dainos gaideles…
Kiekviena nata lyg oras prikeldavo kūną,
Lyg kalnų upė nuplaudavo tamsias mintis …
Tyliai, iš šonų, prisliūkino vėjas
Ir ištiesė mano rankas link dangaus…
Stipriai ir šiltai apjuosė širdį,
Kad pasakytų, ko man taip trūksta…

Kilau lėtai, palengva, lyg sapne
Kol šaltas žvaigždžių akis pajutau…
Rinkausi debesis, vieną po kito
Ir dėjausi į mažas savo širdies kerteles …
Apkabinęs vėjas mane vis dar laikė,
Bet leido įkvėpti dangaus platybes…
O aš troškau bures išskleisti pati,
Plaukti ten, kur taip ilgai savęs laukiau …
Nepastebėjau, kaip keitėsi vėjo daina,
Kaip staiga mane jis paleido…
Su šimtmečių šypsena giliose akyse,
Papūtė švelniai : „Nuo šiol tu laisva“…

Aurimas49 rašė: felceris as felceris ....gydau sielas-isskirtinai moteriskos lyties

Felčeriuk, žiūrėk,kad Tau taip nenutiktų

Pirmą kartą sutikau ją vieną,
Grįžtančią per parką takeliu.
Sužibėjo lyg dvi ugnys pro blakstienas
Akys, klausiančios: kas tu?

Bet nei vieno žodžio nepratarę
Išgyvenom visą vasarą kartu.
Susitikę žvilgsniai vienas kitą barė
Už puikumą išdidžių širdžių.

Išsiskyrėm, nė mažiausiu ženklu neparodę
Savo ilgesio ir degančios kančios;
O reikėjo tart tik vieną žodį…

Bet nebesugrįžti šiandien atgalios:
Ji veltui kasnakt pabunda, mano vardą šaukdama.
Aš tuščiai jos grįžtant laukiu kas diena.

Kaktusas44 rašė: danutes rašė: Auguste,kaip ir visada-kur vyrai,ten jokios logikos.Atsirito Kaktusas ir visose temose pasidarė apie viską Čia gi mano tema.Ką noriu -tą darau

Vienas namuose aš darau ką noriu...vienas namuose....(žodžiai iš dainos)

Kadangi čia Tavo tema, tai...linkiu gražių minčių po obelim...

Laukinė obelis
Sukrovė žiedus
Net negalvodama,
Kas vaisius jos ragaus;
Jos niekas nesodino,
Pati tik žino savo vietą,
Kuri skirta gyvenimo-
Nuo žydinčio pavasario
Iki išmirkstančio šaknis rudens.
O žiemą net nepastebėsi-
Visi be lapų, be turtų gimę
Ir be mažyčių vaisių,
Kartais ir rūgščių...
Bet kas pažintų obelį bevaisę,
Jei nežydėtų, neaugintų obuolių?..

Susitinka dvi draugės.
- Girdėjau, išsiskyrei su savo Antanu. Kas atsitiko?
- O tu galėtum gyventi su žmogumi, kuris nuolat rūko, geria, keikiasi, žolytę patraukia ir dar kumščiais vos ne kiekvieną dieną mojuoja?..
- Ne, negalėčiau..
- Štai ir Antanas negalėjo...

)