AČIŪ, MALONU SKAITYTI...SUSIMĄSTAU...

Gerbiama Anzelmute,norėčiau paprieštarauti.Gyvenimiška patirtis. Labai norėjau ir galėjau žmogui atiduoti visą: meilę,gyvenimą... mylėti,gyventi... Bet neleido ir viskas buvo ne taip...

TIKRAI,ŠIUO LAIKMEČIU VYRŲ YRA, TIK TIKRŲ VYRŲ MAŽAI.
TODĖL DAUG MOTERŲ GYVENA VIENOS IR PUIKIAI SUSITVARKO SU GYVENIMO SUNKUMAIS...IR ŽINO KO NORI.... O BŪTŲ GERA MOTERIAI EITI PER GYVENIMĄ SU ŽMOGUMI, KURIS ŽINOTŲ, KO JI NORI...

juk mes lietuviai,šiauriečiai, dar ypač taryb laikų.Sunku bendrauti, atsiverti,ypač nepažįstamiems. Aš neseniai pamačiau, kiek daug yra vienišių. Lyg visi kažko norėtų, bet slepiasi... taip ir vyrai... jie neatviri... ir labai gerai save vertinantys. jie nežino ko nori...

tikrai taip...

tikrai taip...

ačiū už patarimą, bandysiu nesureikšminti, nekreipti dėmesio.

ačiū, Anzelmute, malonu, kad atsiliepėte. Nuraminote. Bet manau, kad yra kažkokios jėgos...galbūt mūsų pačių pasąmonės galia...
O gal tai perspėjimai...O, kad galėtume suprasti...

LABUTIS,ALDONA, malonu,kad sutikote pasikalbėti.Šiąnakt vėl pabudus pažvelgiau į laikrodį...01:01 nežinau, ką ir galvoti...atrodo,kad kažkas priverčia pažiūrėti į laikrodį.ir taip jau treti metai...dažnai kartojasi...