Iš asmeninių užrašų ,, AKIMIRKA‘‘

Kai JI sugrįžo,namai tarsi atgijo,sušilo...net gėlės sparčiau augti pradėjo...JI praūžė,kaip viesūlas,kaip pavasarinis vėjo gūsis....Kiekvienas kampelis pakvipo gaiva... su JOS rankų prisilietimu prie bet ko – bylojo abejonė – ar tikrai JOS taip ilgai nebuvo....??? Bėgo sekundės ,valandos ,dienos...JOS buvo pilna visur...Ne taip sutvarkyta indauja,nebaigta gerti arbata,prakąsta bandelė,...JOS išmėtyta kosmetika,plaukų segtukai,nagų lako kvapą keitė ,,Armani‘‘kvepalai...Ji kalba telefonu...koks gražus JOS juokas...JOS akys žiba:- ,,Pas močiūtę lekiu‘‘Nespėju atsikvėpti – JI jau namie...Mes ilgai šnekam,taisom vakarienę...Mes einam pasivaikščioti prieš miegą...
O dienos nesustabdomai bėga....
....ir aš žinau...kaip sunku bus tą akimirką,kai reikės vėl atsisveikinti...
....šluostydama ašaras ,skaitau žinutę...,,-mamytę ,viskas gerai,MES jau Londone....‘‘

Kaip gražu, šilta...

Tikrai gražu, Margarita, nuoširdu...
Pažįstami jausmai, kai tenka savo dukrų neilgam namo sugrįžtant sulaukt...Tiesa, jau pastebėjau, kad nustojo jos taip sakyt - atvažiuoju namo...Sako - važiuojam pas tave į svečius...Liūdna, bet jų namai jau ne čia...

DĖKOJU MINDAUGUI IR ANZELMUTEI.....

nuosirdu... o svarbiausia yra ko laukti ir yra kas laukia

kaip šilta...turiu ir aš dukrą, dabar ji dar su manim, mano užvadėlis, mano džiaugsmas, jai jau 20, ir kad ir kaip aš ją myliu suprantu, kad ji jau kelia sparnus iš namų, dar vieneri, na daugų daugiausia metai, ir ji išskris kaip kregždutė iš lizdo, nes jos draugas ruošiasi įsitvirtinti norvegijoje, ir kai tik ji baigs mokslus, neliks jos namuose.Žinau apie tai iš anksto,suprantu, kad gyvenimas nestovi vietoj, kad vaikai turi savo gyvenimus, bet taip sunku paleisti juos...Mielosios m8s7 Dukros, d4kui Jums, kad esate...

mano dukra mano dalis sirdies.,taip as ja myliu,tukriausia ji to nesupranta,nes man rupi jos gyvenimas,jos ateitis...
daugelis tevu besirupindami savo vaiku laime pradeda gyventi ju gyvenimus,-tai nutiko manbet supratus ,kad tai negalima ji turi pati gyventi savo gyvenima,turi klysti ir keltis pati...as tik galesiu but patareja...tuomet tapau as jos pati geriausia drauge...
tad bandau patarti---tik jai ji to nori,bandau ispet jai speju..ir gyvena ji savo gyvenima ...visada jai sakau maziau klaidu gyvenime bus jai tu pati save mylesi ir gerbsi-aisku noriu ,kad ji visada isliktu sau vertybe,taciau save mylet ir netapt egoiste lab sunku,bet sveika egoiste reikia but---tai mane paprotino mano drauguze dalyte-dabar bandau protinti savo dukrao nji sako mama as tai senai zinau....kazkur skaiciau::::::
dabar as esu mergyte,rytoj busiu mama,-gamta man skiria misija-vaikuose atkartoti save ir ta kuri myliu...as turiu but ismintinga,griesta,isdidi,apdairi-turiu but ismintingesne negu mano vyras mano vaiku tevas-nes mano misija vaiku gimimas-tai mano didesne atsakomybe,pries juos busimus vaikus......
gyvenimas pateike man staigmena ,kad as turiu ja ,-savo dukrele.mano drauguze