Faustina,aš ne tai norėjau pasakyti.Žmonės dabar diskutuoja,kas jie yra pagal prigimtį-vegetarai ar mėsėdžiai.Aš to irgi nežinau.Vartoju mėsą,nes man ji patinka.Žemėje taip gamtos surėdyta,kad viena rūšis yra kitos rūšies maistas.Žiauru,bet toks išgyvenimo dėsnis.Bet vienintelis žmogus žudo be reikalo.Kartais net pramogai(koridos).Kartais dėl kažkokių prietarų,ir dėl pinigų.Žudo ir skriaudžia.To nedaro joks kitas Žemės gyvūnas.

Gal kam ir keista, bet visgi meilė gyvūnams ir meilė žmonėms yra visai ne tas pats. Gal dar meilė visai mažiems vaikams palyginamas dalykas. Bent aš tai tikrai negaliu pasakyt, kad myliu visus žmones, o kad myliu visas kates - taip. Net pačias išdykusias, nepaklusnias, negražias iš škadlyvas. Nors gal tai ne ta tikra meilė, greičiau gailestis. Nes manau, kad gyvūnėlio elgesys pilnai priklauso nuo jo šeimininko. Ne šuo kaltas, kad kažką sukandžiojo, o jo šeimininkas. Ir jei katinas kažką pridirbo - reiškia kažką ne taip su juo darai. Su jais kaip su vaikais - kokį išsiauklėsi, tokį ir turėsi.
Visgi augintinio įsigijimas tai didelė atsakomybė. Tai ne žaisliukas, o sutvėrimas su savo charakteriu ir prigimtimi. Ir jei neturi laiko, sąlygų ar noro užsiimti auklėjimu - geriau gyvūnėlio ir neimti namo. Kaip ir vaiko

Ypač tai liečia šunis. Nedresuosi, nemokysi disciplinos ir paklusnumo - turėsi problemą ir galvos skausmą. Su katinais lengviau, tereikia tik pripratinti prie tvarkos ir gerbti jo charakterį. Ir bet kokiu atveju lieka problema, jei tau reikia ilgesniam laikui išvykti, o gyvūnėlio su savim pasiimti negali. Labai jie stresuoja, likę be šeimininko, svetimų žmonių prižiūrimi. Ne tik šunys, bet ir katinai.

tikiu, nes kai paskaiciau pasisakymus diskusijose (jeigu kai kurias taip galima pavadinti?)tai kai kur net nejauku pasidare. bet ka padarysi-zmones skirtingi, su skirtingomis nuomonemis,...ir ne visiems uztenka tolerancijos kitu atzvilgiu. bet tikiuosi, kad busime draugiski

Kažin, mergaitės, ar truputį nenugrybavot? Na, jau, kas, kas bet aš veterinarė, skaitau, ir stebiuosi... Nejaugi nesutikot nei vieno žmogaus, verto draugo vardo, neturit aplinkoj žmonių, kurie atjaučia, padeda, palaiko? Žmogus yra mūsų gentainis, kaimynas, artimas, o gyvūnai augintiniai. Tiesiogine prasme. Ir, kiek mes bebūtume dėl jų išprotėję ( aš, beje, irgi ), mylėkim save ir šalia esančius, gyvūnai mūsų kasdienybę tik papildomai nuspalvina...

Zoopolitika aiški- kai žmogus neranda(ar nenori) žmogiškų santykių su savo ,,gentainiu'', ieško(ir randa)keturkojį padarėlį ir jį sužmogina. O ką, patogu- sužmogintas padarėlis ištikimas, atsidavęs, meilus. Daug į bendravimą dėti pastangų nereikia- neprieštarauja, nesibara, nekeiksnoja...gyvenk ir žvenk

Daliadalužė rašė: Kažin, mergaitės, ar truputį nenugrybavot? Na, jau, kas, kas bet aš veterinarė, skaitau, ir stebiuosi... Nejaugi nesutikot nei vieno žmogaus, verto draugo vardo, neturit aplinkoj žmonių, kurie atjaučia, padeda, palaiko? Žmogus yra mūsų gentainis, kaimynas, artimas, o gyvūnai augintiniai. Tiesiogine prasme. Ir, kiek mes bebūtume dėl jų išprotėję ( aš, beje, irgi ), mylėkim save ir šalia esančius, gyvūnai mūsų kasdienybę tik papildomai nuspalvina...

Jei jau esat veterinorė, tai turėtumėt suprasti apie ką eina kalba. Gyvūnus mylim aplamai, o žmones - pasirinktinai. Nejau manot, kad tie, kurie pas jus atneša gydyti gyvūnėlį, tuo pačiu nesugeba mylėti žmonių? Ne visų iš eilės, vien todėl, kad jie žmonės, o tik tuos, kuriuos nori mylėti, kuriuos yra už ką. Tai juk akivaizdu.
Meilė ar nemeilė gyvūnams labia puikiai charakterizuoja žmogų. Ir jei koks diedas, pvz, man pareikštų, kad nekenčiu tavo katino ar kito augintinio - tikrai pasirinkčiau katiną. Kas nesugeba mylėti gyvūnų, tas ir žmonių nemyli, tik apsimeta. Patikrintas faktas.

na jau taip, Auguste-sventa tiesa: tiek katinas, o tuo labiau suo-jaucia, kur geras, o kur blogas zmogus. musu sune ne ant ko neloja (kartais stebimes-ir kas cia per suo?)- tik, kai kas i troba eina. bet yra, kartais, savo sklype, pasirodantis kaimynas-suns nulaikyti negalima. loja, puola- kaip pasiutusi. ir is tikruju-tas zmogenas tikras slykstukas ir blogietis. o katinus ir as labai myliu-net tris turime. jie tokie protingi, paslaptingi,...kazkada skaiciau, visa kaciu elgsena tyrinejanciu mokslininku, didziuli rasini. Taigi, kai kurie ju issake minti, kad kates-apskritai ne musu planetoje atsiradusios...keista...tai kaip jos i cia pateko?

Kaip tik norėjau pasidalinti mintimis apie šunų simpatijas ir antipatijas žmonėms.Manau,kad teiginys,jog šunys jaučia ir nepuola gerų žmonių-neatitinka tikrovės.
Mano draugė turėjo labai stiprų ir piktą vilkšunį.Kai ateidavo pas ją žmonių,dėl viso pikto uždarydavo kitame kambaryje.Bet aš su tuo pikčiurna kuo puikiausiai sutariau,nors nesistengiau jam specialiai įtikti.Kai man reikėjo šuns,o savo tada dar neturėjau-pasiskolinau ir jaučiaus labai saugiai.
Kaimynas turi labai mielą pekinuką.Tie šuneliai,tiesiog,visus paperka savo išvaizda.Kai sustojau su kaimynu šnektelt,norėjau tą gyvūnėli paglostyt,bet jis nesileido.Bet po kelių minučių įkando.Kiek žinau-yra įkandęs ir kitiems.Bet mačiau,kaip jį glostė paštininkas.Taigi-paštininkas šunis myli.Tačiau buvo rimtai užpultas ir apkandžiotas kito kaimyno šuns.
Taigi-tokie faktai realiai parodo,kad šunims vienodai,ar žmogus geras.Jie vadovaujasi kitokiu suvokimu.
Dar kilo mintis,kurią ir prirašau-o gal šunys jaučia šeimininkų nusiteikimą kito žmogaus atžvilgiu ir atatinkamai elgiasi?

visai galimas dalykas!!! be to, kaip cia kazkuri moteris rase, ko gero apsprendziama reiksme turi sunies auklejimas. zinai, pastebeja, kad mazuju veisles yra triuksmingesnes ir kiek piktesnes (bent as su tokiomis susiduriau).
ir vel gi apie auklejima. mes turejome basetu veisles suni. o,Dieve, matyt tai buvo musu korone uz kazkokias musu nuodemes. nei mes, nei mokykla negalejo nieko su juo padaryti: kvailas (del to nekaltas), gana agresyvus, visiskai nemylinti namiskiu, net su seimininais nenorintis bendrauti,..bet mes vis tiek ji mylejome. o stai pazystami, Klaipedoje, turejo savo suni uzmigdyti. nusipirko maza, auklejo, i mokykla vede, net pas sunu psichologus (pasirodo ir tokie yra!)- niekas negelbejo: nebuvo namiskio, kuris nebutu sukandziotas. zaizdos nespedavo uzgyti. o stai svetimiems ne karto neikando. ir zinok...

Visi tie gyvūnėliai su savo charakteriu.Pimas mano šuo buvo kiemsargiukė.Pati fainiausia iš turėtų šunų.Ūgio iki kelių,o kai lodavo,žmonėms net baisu pasidarydavo(kas nežinojo)Nusiveždavau į sodą,lakstydavo tik takeliais,tiksliai iki sklypo ribų.Ir ant ribos tupėdama aplodavo,kiekvieną praeinantį.Kaimynų atnešamus kauliukus mielai paimdavo,bet praeinantį,vistiek,įnirtingai aplodavo.Taip sakant-dirbo,kaip signalizacija.Nutupusį paukščiuką,beregint,išvydavo
Nebuvo jokių problemų vedžiojant.Labai greitai suprato,kam išvedama,ir užtekdavo kelių minučių.O po to buvo galima arba pasivaikščiot,arba(jei labai skubi,tai aktualu rytais)vesti namo.
Man,asmeniškai,visi kiemsargiukai labai prie dūšios.

tai, kad kiemsargiukai, ko gero, ir yra protingesni uz daugeli grynaveisliu.
kaip darbai darzuose, siltnamiuose? ar jau uzbaigti?

Beveik užbaigtas sezonas.Dar yra krapštymosi prie derliaus.O po to žiemos snaudulys prie pečiaus.Ir "romanų" rašymas į diskusijas

negalim susirasineti ne viesai, nes nesu uzsimokejusi. rytoj nueisiu i banka ir pravesiu is karto uz 6 men, nes, atrodo, kad is cia iseiti nesinori

O man buvo gaila,kad nutrūko mūsų susirašinėjimas.Bus malonu atnaujinti.Kai atsirado Augusta,iš pradžių buvo miglota nuojauta,kuri dar iki viešo pareiškimo tapo vos ne įsitikinimu.Nesunku būna atpažinti žmogų pagal stilių ir pasisakymus.
Gaila tik,kad vyksta štai tokie dalykai.

as labai mazai cia lankydavausi ,bet dabar net surista cia neisiu ,Nes istarsi zdi juokais bus interpretuota rimtai ir grasinama kalejimu ,ATLEISKITE .O CIATE MES KAIP SEIMA IR PAJUOKAUJAM IR RIMTAI PAKALBAM ,PASITARIAM .ZODZIU SAUNU PAS MUS