Šiandien aš iš gyvūnų prieglaudos paėmiau gražų mažą kačiuką,kuris neturėjo namų. Ir žinote,jausmas...labai geras. Manau,kad dauguma man pritars. Laukiu jūsų atsiliepimų...

cia nera gyvunu myletoju,o as juos myliu ir tikrai pritariu jums ir labai dziugu,kad gyvuna pasiima is gyvunu prieglaudos....dziugu..........jai zmogus myli gyvuna,tai tikrai didele tikimybe,kad nuosirdziai myles ir artimus

tik nereikia kalbet uz visus.

ir iš kur tokia kategoriška nuomonė, kad čia nėra gyvūnų mylėtojų?? Negi reikia anketoje didžiosiomis raidėmis tai užrašyti?Praktiškai daugelis iš čia esančių turi kokį nors sau mielą augintinį.;))

Koks gali dar būti "augintinis"? Pas mane yra pekiniukas, bet jis mano draugas, numylėtinis, pietų stalo kolega ir t.t.

Turiu "augintinį" jau 14 metų.Buvo mano ištikimas asmens sargybinis,"draugas"-esybė,kuri buvo šalia.Atsidavus,tarsi kažkas kasdieninio,nepakeičiamo.Seniai žinojau,kad ateis jo senatvė.Atėjo-pastebimai.Būdoje lindintis,į aplinką mažai bereaguojantis šuo-pagal jo amžių normalu.Galvojau,kad taip pamažu ir užges.Gavosi ne taip-netikėtas užpakalinių kojų nebevaldymas.Ir racionalus sprendimas-užmigdyti.
Bet,kai matau jo akis-pilnas gyvybiškumo-širdis su tokiu racionaliu sprendimu nesutinka.Žinoma-teks užmigdyti.Iš humaniškumo.Bet,kodėl taip graudu?...

Labas. Turiu katiną britų mėlynąjį. Jis mane "kankina", bet be jo būtų liūdna. Mano sesė l. myli šunis, tai irgi pasiėmė pamestinuką. Labai miela kalytė. Daug kas myli gyvūnus, bet, jeigu juos labiau myli už savo artimus, tai irgi nėra gerai.

Keista ir neužbaigta Liepinės mintis. Neaišku, ką žmogus turėjo galvoje rašydamas, kad negerai mylėti savo prisijaukintą gyvūną labiau, nei neaišku kokius artimuosius. Artimųjų nesirenki, o katiną ar šuniuką imi į namus pats. Kaip vaiką, kuris niekada nesuauga ir netampa savarankiškas. Ir už jį atsakai visą jo gyvenimą.
Nors yra žmonių, kurie pasiima gyvūnėlį kaip kokį žaisliuką, o kai nusibosta - išveja lauk ar kitaip atsikrato.
Visada mylėjau katinus, dabartinis ir turbūt jau paskutinis mano siamo katinas jau 16-us metus gyvena. Tikiuosi, dar pagyvens keletą metų, pabus ta gerąja mano namų dvasia.

Sveiki,
turėjau nuostabų katiną "škotų nulėpausį",kuris norėdavo su manimi pažaisti slėpynių,reikalaudavo dėmesio,o vis to laiko trūksta.
Parodoje perskaičiau,jam reikia draugės,kad neliūdėtų.Nupirkau "britų trumpaplaukę".Dabar visas dėmesys į katę ir apsoliuti draugystė.Be galo mieli gyvūnėliai.
Kas myli katinus,tikrai pritars.

Kaktusas44 rašė: Koks gali dar būti "augintinis"? Pas mane yra pekiniukas, bet jis mano draugas, numylėtinis, pietų stalo kolega ir t.t.

saunuolis, Kaktuse! suniukas, kaciukas namuose-pilnateisis ju gyventojas ir draugas, o ne koks nors 'augintinis".

ir mano suniukas paimtas is prieglaudos: didysis musu seimos draugas, didzioji musu seimos meile,musu nuostabioji ir meiles pilnoji,...del jos niekada Naujuju metu nelaukiame, nes su kiekvienais ji sensta ir trumpeja musu buvimo kartu laikas. visada buvau tokios nuomones: gyvunas turi buti pasiimamas tik is prieglaudos arba nuo gatves- vargsas, niekam nerekalingas i gatve ismestas.

Myliu naminius gyvūnėlius ir jie mane mėgsta, net parke nepažįstami pribėga ir šokinėja. Paprastai gyvūnai labai jaučia žmogaus jausmus, emocijas. Nu bet jau mielosios mano, eiti iš proto ir ,,melstis'' šiems Dievo tvarinėliams tikrai nereikia. Žmogui žmogiškas gyvenimas, o gyvūnėliui pagal jo sutvėrimą.

o kam melstis? zmogui-kuris viska, kad gyva (tame tarpe ir vienas kita)zudo? ar kada skaitete apie vilku, drambliu ir kitu gyvunu gyvenima, ju santvarka? ir uz ka zmogu myleti? uz tai, kad baigia sunaikinti Zeme? ne....jei myleti-tai tik gyvunus, kurie niekam blogo nedaro ir besalygiskai zmogui dalija savo meile ir istikimybe (sunys, kates).tai zmogus- is ju- turi mokytis tauriausiu jausmu. ar zinote, kad patinai vilkai niekada nepuola ir nenuskriaudzia vilkes-pateles? O zmogus?
ir vienas dalykas yra dziaugtis svetimais gyviais ir visai kitas-tureti savo: ji globoti, myleti ir simta kartu didesnius jausmus gauti atgal.

Tiesa-visi gyvūnai žino savo vietą,gyvena taip,kaip jiems gamtos skirta..Vienintelis planetos gyvūnas žmogus,nors ir su išvystytomis smegenimis nebežino nei kaip jam skirta gyventi,nebežino net ką jam priklauso valgyti.Gyvūnai geresni už žmones.O kai jie šalia,mes irgi esam tam tikra prasme geresni.

visiska tiesa, danute! juk dabar miske (kad ir gatveje) maziau pavojinga sutikti zveri (plesrus puls jei labai alkanas), negu zmogu- gali uzpulti be jokios priezasties.

Augusta,įsivaizduoju,kaip neužilgo būsit užpulta čia...