Matau, kad čia yra nemažai įvaldžiusių vaizdingąjį žodį. ir tai puiku, bet...kodėl jūsų kūryba daugiausia dvelkia liūdesiu? O linksmesnių, optimistiškų, juokingų ar šiaip šmaikštesnių kūrynėlių nejau neturit?
Nu neradau nė vieno linksmo ketureilio ar sentencijos - tik liūdesys, ilgesys, vienatvė ir kitokie pasriūbavimai.
Tik parašau nesupykti, merginos
Nagi pabandom ką nors linksmesnio suskelt...kaip mokam, ne tame esmė. Esmė nuotaikoje - juk pavasaris už lango ir vasara ant nosies...

Nesu poetas, bet kartais ir man užplaukia įkvėpimas - taigi, mano popietės kūrynėlis

Pavasaris už lango šoka, pasidabinęs gėlėmis,
Kai paukščiai čiulba, kas kaip moka, kalbėt man noris eilėmis.
Apie sušildžiusią jausmus saulutę, nustumtas užmarštin liūdnas mintis,
Apie kasdieną vykstantį stebuklą, vos tik prasikrapštai akis.

Niekai, kad čiaupas vonioj laša ir unitazas netvarkoj,
Kaip nors ištversiu šias negandas ir viskas bus gerai...rytoj.
Neleisiu nuotaikos gadinti visokiais nuobodžiais daiktais,
Tiek daug tikrų vertybių liko, kurios yra dabar, čia pat ir tuoj.

Ech, matau kad negalit linksmiau...o gaila.

Va, paskaitykit... gal nelabai linksma, bet įdomu...
Prano penktadienis
Pasirodė pirmieji prabudusio pasaulio požymiai. Pakelėj prasiskleidė pienės, prasikalė pušų pumpurai, pakvipo pakalnutės. Pasigirdo praskrendančių paukščių plazdėjimas. Prasidėjo penktadienis.
Pabudo penkiasdešimtmetis Pranas - praeity puskarininkis, padėkom pagerbtas, pagyrom paliaupsintas. Pasiraivė, pasirąžė, prasimerkė, pasikasė praplikusį pakaušį, pasitaisė paklodę, pakišo pižamą po pagalve. Paskui pasišokinėdamas puolė praustis. Pusryčiams paragavo pyrago, pasiėmęs puoduką prisipylė pieno - pasigardžiuodamas pagėrė. Po to paskaičiavo pinigus - pagalvojo pavažiuoti Pasvalin. Pavaikštinės po pavasariu pakvipusį Pasvalį, pasigrožės.
Pusvalandį Pranui pagalvojus, pakeleivinga pana pasitaikė - pavėžino Pasvalin. Pakely pas pusseserę Petrutę pasisvečiavo - pradžiugo pensininkė Petrutė, pamačiusi pusbrolį Praną, parodė proanūkio paveikslą, paplepėjo, pietumis pavaišino. Prisikirtęs pas Petrutę pupelių pomidorų padažo (Petrutės penktadienio patiekalas), patraukė Pranas pas pulkininką Povilą. Pasišnekučiavo, po pakvipusį pavasariu parkelį pavaikštinėjo. Pulkininkas Povilas pavaišino poniškais papirosais (poniški papirosai - pulkininko pasididžiavimas). Paskui Pranas paprašė pulkininko Povilo pavėžėti prekyvietėn. Po prekyvietę Pranas pavaikštinėjo, pasiderėjęs pirko parūkytą paršelį. Paršeliai prekyvietėje penktadieniais pigiai pardavinėjami. Pas Petronėlę pigiausiai. Pinigų Pranas pasiėmęs - palto plyšin pasikišęs. Penkiasdešimt - paršeliui, penkiolikos pakako paplotėliui, pora pasiliko paštetui. Prisipirko prisipirko...
Pavakary Pranas, pailsęs, pavargęs, parkeliavo. Padėjo prekes priemenėj, peilį pagalando, paršelio pasipjaustė, paplotėlį padaže padažė, paštetu patepė, paskui puodą pakaitė - pačepsėdamas pavakarieniavo. Prisprogęs, pilvą prikišęs, plikę paglostęs, prigludo prie pasvirusios pušelės, pasižvalgė po priaugusią piktžolių pievelę, pamąstė pjauti priaugusias piktžoles - pikta pasidarė. Pabandė piktžoles pamiršti. Pliūptelėjo praeities prisiminimai: pasvajojo, prisiminė pirmąją pamiltą paną Pauliną, pirmąją pabučiuotą panelę Patriciją - pirmiau parako Pranui pakako - pirmasis Pasvaly! Po paraliais - praslinko penkiasdešimt... penkiasdešimt pavasarių pergyventa...
Paseno Prano panos - poniom pasivadino. Pamiršo Praną, pamiršo pirmuosius pabučiavimus, pirmuosius pažadus - papilkėjo penktadieniai, paseno, pakumpo pats Pranas. Praeity pasiliko puskarininkio perspektyviniai penkmečio planai. Parymojęs, pasvajojęs, prisiminęs praeitį, pižama persirengė, padėjo praplikusį pakaušį prie pagalvio - prisnūdo. Pasaulis pavakary pavargęs prisidėjo prie Prano poilsio. Palinkėkime penkiasdešimtmečiui Pranui - praeity puskarininkiui, padėkom pagerbtam, pagyrom paliaupsintam - poilsio.

Laiškas mylimajai

Pranešu, kad aš dar gyvas
Ir duobėn neįkritau
Bet užmiršti jau pradėjau
Ir galvoj vis siaubingiau

Su artritu susitaikiau
Dantys valdiški okei
Akiniai taip pat neblogi
Tik su protu nejuokai

Priešais laiptų atsistojęs
Atsiminti negaliu
Ar man riekia jais užlipti
Ar nulipęs jau esu

Atsidaręs šaldytuvą
Smegeninę pakratau
Ar aš maisto ten įdėjau
Ar išimti ketinau?

Ir tada, kai jau sutemsta
Sėdžiu lovoj ir mąstau
Ar jau laikas man miegoti
Ar aš ką tik pabudau...

Jeigu man eilė rašyti
Tai nepyk atsiprašau
Atmintis man susimaišė
Ar rašyti ar rašiau?

Tik žinok, kad tave myliu
Bet jau paštą greit išveš
Lik sveika mano brangioji...
Stoviu ir net paraudau
Užuot laišką tau išsiuntęs
Voką pats atidariau.

visiems labas pabendraukim

Sveiki visi šio puslapio lankytojai
Labai man patiko paskutinis Anzelmutės eilėraštukas,jeigu čia pačios kūryba tai tikrai sukėlė gerą nuotaiką.
Bet tikėkimės kad mūsų smegenėlės bus labiau judinamos, kad taip greit atmintis nesusimaišytų.

Mes patys kuriam savo nuotaikas. Negalima nuodyti organizmo pasyvūmu, blogais prisiminimais.Pozityvas turi lydėti žmones. O jai taip atsitinka, kad užklumpa liudesys, visada yra budų kaip jį išstumti, užblokuoti, kad jis nekenktu. Čia kaip virusas kompe

Sveikinu,saunu,as kitu metu kovo men.zadu jau septinta karta tapti mociute,bet vis tiek jaudinuosi,laukiu

Oho kiek nemazai, Violeta - 7 anukai Geras pulkelis...tik spek suktis visiems dovanu pripirkt! As kol kas viena turiu, 1,5 metu...Va jau visa savaite ji priziuriu, kol teveliai atostogauja...Tiesa sakant baigia mane nuo koju nuvaryt...nelengva buti mociute

Kol kas dar tik 6,septintas ar septinta dar pakeliui,mazdaug kovo men. sulauksim.Tik va priziureti man ju netenka,visi uzsieniuose.Su maziausiu,5 men.rugojucio men.susipazinau,iki tol maciau tik per interneta.Tai dabar jau taip yra,kad issibarste vaikai po pasauli,laimes ieskodami,o ir as nelabai atsilieku,laikas nuo laiko sedziu Vokietijoje,senukus priziuriu.Stai ir dabar vokieciuose tupiu.

O aš taip norėčiau kur nors "išlėkti" ir užsidirbčiau ir kažką pamatyčiau, o dabar sėdžiu namuose...O Jūs šauni Violeta sekmės Jums!

Violeta kokiam Vokietijos mieste sedi? Ir as daznai bunu Hanoverri,tik as nedirbu, sveciojuosi pas dukras.Ilgai buti negaliu,labai jau norisi namo.

Labas vakaras visiems.Urte klauset kokiam mieste Vokietijoje esu-tai siuo metu Wiesloche,toks nedidelis mielas miestukas,mazdaug 90km nuo Frankfurto A.M.Ir as noriu namo,bet dar beveik du menesiai liko.

Daugelis iesko gyvenime vietos- Blaskos,kankinas,naranda.... Ak,jus ieskotojai,jus filosofai,metyti,vetyti,jodyti! Siandien,prigulus svetainej ant sofos, vieta galiu jums nurodyti.-
Sodas....
Namukas....
Jame-zidinukas...
Spirga kepsniukas ant iesmo...
Papades laizo gauruotas suniukas...
Soti zmonele prie zidinio sukas
Svetimo diedo neiesko.
Dar masinukas,dar garaziukas...
Nuosavas ezeras...miskas...
Dar indeliukas terboi nemaziukas...
Stai ir atrodo jau viskas.
Nori dainuoji, nori pasoki
Nori per diena dykas.
Kaip susikurti gyvenima toki ?????
Cia tai jau jusu dalykas.