janina5 rašė: Galima gyventi, o galima egzistuoti. Daugelis net nepastebi kaip atsiranda ant bedugnės krašto- egzistencijos,ar jau yra joje. Tie ,kurie sugeba gyventi ir išgyventi verti pagarbos, o tų antrųjų gaila. Nors tai jų pasirinkimas,jų buvimas uždarame savo - Aš rate.Pati aš kol kas nei ten,nei šian,bandau kapstytis. Ne norėčiau sakyti - Na diena praėjo ir ačiū Dievui. Džiugintu,jei galėčiau sušukti - Sustok akimirka žavinga. Kiek dar daug nepadaryta,nepatirta,kiek dar daug visko manęs laukia.

Tai jau visai netoli depresijos. Ką reiškia "gyventi- egzistuoti", visa tai juk pati susigalvojai. Nukreipk mintys pozityvia linkme, pabandyk nuraminti protą. Kiekvienas turime nugyventi mums likimo skirtą atkarpą ir nuo šito niekur nepabėgsime. Visai nesvarbu, kur tu gyveni kaime ar didmiestyje,- nuo savęs nepabėgsi. Likimo, juk nepasirenkame, o vienatvę galime prisijaukinti.

Teisingai pasakyta. Pritariu šitam senjorui.Galėčiau dar nuo savęs pridėti- labai naudinga užsiimti kokia nors veikla ir dažniau būti tarp žmonių .Ir dar- nesigailėkite savęs, tai labai svarbu. Aš remiuosi praktika jums patardama.

izide rašė: Na,bet tos kurios čia virkauja,jau guodžia save pažinčių portale. Kartais nei metams nepraėjus!Ir galvoja jos apie save,ne apie velionį,maža to,viešomis savo vienatvės deklaracijomis save reklamuoja. Tarsi, toms kurios išsituokusios,lengviau.O juk jos, vienos vaikus išaugino,iš namų išleido ir tik tada pasijuto vienišos, tik tada ir suprato, kad gal ir savim reikėjo rūpintis,o ne vien tik vaikams save atiduot. Tik matai, verkt, kad esi nelaiminga esant išsiskyrus, lyg ir netinka. Juk bus bakstelėta, ,,o kas liepė skirtis''

Na be reikalo jūs šitaip, izide.Juk kiekvieno gyvenimas yra atskira istorija, nežiūrint į tai ar žmogus išsiskyręs ar našlaujantis. Jei toks žmogus čia, vadinasi jam reikia kažkokio bendravimo, o gal tikisi ir porą rasti.Jei blogai nusiteikęs asmuo ką grubiai leptelėjo, tai jam turi būt gėda ir tiek.

Jeigu santuoka buvo laiminga, tai našlei labai sunku susitaikyti su netektimi. Prarasti mylima ir atimą žmogų, jausti tuštumą, kuri niekada nepraeis ir visada viskas primins, buvusi laimingą gyvenimą....tai dar ir našlės statusas daug ką apriboja, negali būti liudininkė vestuvėse, negali būti krikšto mama ir t.t., nežinau kodėl, iškarto prarandama daugel laimingai ištėkėjusių draugių....turbūt bijo, kad nuvylios jų vyrus ?
Vyrams našliams lengviau( kalbu apie našlių statusą, o ne apie jausmus žmonai)....jie atvirkščiai tampa didesnių susidomėjimų moterų tarpe, juk jų neišvarė, neišspyrė už jų nuodemės ar žalingus įpročius...+ vienišas ir niekada negales sugrįžti pas buvusią(žiaurų, bet tai daugumos moterų nuomonė)

niekada nesu girdejusi, kad nasle negali buti krikstmote ar liudininke vestuvese. cia rimtai? o kazi kodel?

Ponios mielos,gal pasirodysiu nemandagi,bet ar galima po keliu men(palaidojus vyra) skubeti į pažinčių portalus?

Galima ir neskubėti, galima patyliukais prieš smertį atsistoti į eilutę

Nežinau ar būsiu teisi sakydama ,o gal moteris ieško žmogaus tiek vyro tiek moters norėdama nors virtualiai su kažkuo pasikalbėti ,išsilieti ,pasidalinti skausmų ,o gal liko vienui viena .....Jug ir realeme gyvenime nešiodami gedula nebegamina nuo zmogaus

Dėkui už išsakytas mintis. Čia esu, nes be antros pusės, labiau ieškau sielos draugių. Džiaugiuosi,kad tokių atradau ir jos lankosi mūsų moterų klube "Dorotė". Pasirodo gyvas, nuoširdus bendravimas mums buvo be galo reikalingas. Tad tokie pažinčių klubai kaip šis, šiokios tokios naudos duoda, žiūrint kas ko ieško.Mes turime drauges, artimuosius, bet viską jie apie mus žino, mes apie juos, su vienais lengvai bendraujame,su kitais - ne.
Susitikimai moterų klube - tai naujas oro gūsis,tai tyras vandens gurkšnis ištroškusiam, tai naujas patyrimas.

LINKIU RASTI JEI NE ANTRĄ PUSĘ, TAI BENT SIELOS DRAUGĘ-Ą,KURI-S IŠKLAUSYS,SUPRAS IR JUMS NORĖSIS GYVAI SU JUO AR JA BENDRAUTI.

Kaktusas44 rašė: ...zmogus nesiojasi tik puse savo sielos ir tampa tobulas tik surades ir pamiles kita, kuris turi antraja pusę. Dėl to myleti galima tiktai viena karta, o tokia meile esanti butina ir amzina. Manoma, kad zmogus kencia, kai mirsta mylima butybe. Ne, tikroji kancia didesne - pajusti, kad ji gyva, bet nepasiekiama ir skausmas virsta sielvartu, bet sielvartas taip pat praeina. Net skausmas beprasmis. [A. Kamiu ] Galiu tik palinkėti tvirtybės , tvirtybės ir dar kartą tvirtybės

Sveiki.Manau,kad suprantu apie ką kalbate,Kaktuse.Nesu našlė.Bet vienatvė dviese labai sunki. Ji taip skauda,gelia širdį,apleidžia jėgos.Užvaldo pyktis,kad negali pasiekti to žmogaus,kad negauni ko nori. Apima neviltis....

Niekada nepatikėsiu, jog vienatvė yra maloni. Mes gimę bendrauti, žmogus prie žmogaus. Labai reikalinga ir vienišoms moterims rasti draugių, nuoširdžių susitikimų, laiškų. Ne visoms juk, vienintelė svajonė - vyriškis, su kuriuo bus sunku suderint stygas.. juk dažnai labai maža rišamosios 'juostelės' arba ji, netikra.

Labai sunki pradžia likus vienai, dirbu iki visiško išsekimo, prisigalvoju įvariausių pramogų, stenguosi nepalūžti, bet niekas nepasako ryte"labas rytas, kaip miegojai, kas gero, kas blogo, to labiausia pasigendu kiekvieną dieną.

Kaktusas44 rašė: Galima ir neskubėti, galima patyliukais prieš smertį atsistoti į eilutę

Prajuokinot)

patyriau tai,jau 10m viena.Kada gyvenime vargsti,vaikus augini,tai dar ir gyveni.Kada vaikus užauginau,norėjosi vieniems džiaugtis gyvenimu,bet likimas iškrėtė pokšta ir likau viena.O vienai miegautis gyvenimu yra blogai.Tad reikia rasti ta gera žmogų su kuriuo galėčiau mėgautis toliau gyvenimu.