matau cia daug mano mamos amziaus moteru,todel labai noreciau patarymo kaip pasiekgti su savo mamos rodoma nuomone kuri mane labai skaudina bet as negaliu jei to pasakyti,mielos mociutes pasakykit ar jus kazkiek prisidejusios prie anuku gyvenimo sau leidziate tvirtinti kad jus juos uzauginote?nors dalyvavote tik tame kad kazkiek prisidejot jiems augant,mano mama mane labai skaudina visada pareiksdama kad as uzauginau anukus,nors niekada to gyvenime nebuvo,nes mes gyvenam labai toli vieni nuo kitu ir ta mociutes parama labai keistu budu pasireiksdavo nepadedant aplamai mums,o tik vaikams o gyvenimas visgi ejo sava vaga,mes gyvenom su savo bedom ir vargais,su savo skausmais ir nelaimem,kaip pasakyti mylimam zmogui jo neizeidziant kad tu tik dalyvavai anuku gyvenime o ne uzauginai juos?

sveika,o tu pabandyk nieko nesakyti jei manai kad taves mama nesupras,mano vaikai jau labai seniai suauge ir daznai girdedavau is mamos kad uzauginau vaikus,anukus,gal ir mes taip sakysim,kad nugyvenom gyvenima uzaugine vaikus ,anukus,gal isiklausyk i pasakyma kaip i metamorfoze kad toks yra gyvenimas,gal tai nera kaip tiesioginys posakys

as taip labai tikejausi kad butent tai ir yra toks posakys,bet deja as tai girdziu visur,ir mane labai skaudina tai,toks jausmas kad as savo vaiku neauginau nors nesu ju palikusi nie vienai minutei,tai yra sakoma visiems ,draugams ,kaimynams,ar netgi visai svetimiems zmonems,ir as tik atsitiktinai isgirstu apie tai,kodel taip yra as niekaip negaliu suprasti

nepergyvenk mieloji.... Vakar per koncertą-akciją V. Mainelytė skaitė skaitė Mamos laišką dukrai, labai daug teisingų žodžių išgirdau....Įstrigo viena frazė iš to laiško "Dukrele, buk kantri..." O kad aš jį bučiau girdėjusi bent prieš 10 metų...Mes su tėvais esame dvi skirtingos kartos, lygiai taip pat mūsų nesupras mūsų suaugę vaikai, kaip ir mes nesuprasime jų. Senatvė sunkus periodas...mamoms mes visad busime tik vaikai.;) Todėl jų požiūriu mus reikia vis mokyti, auklėti, vis aiškinti gyvenimo tiesas.;)Tiesiog žiūrėk į tai atlaidžiai, mamai norisi būti tavo ir tavo vaikų gyvenimo dalimi.O visi kiti puikiai atskirs tiesą. Tavo draugai juk tikrai žino kaip yra iš tiesų, o ką galvoja svetimi, manau nėra svarbu. Svarbu , kad tikrąją tiesą žinai tu ir tavo artimi žmonės. Laikykis mieloji ir būk kantri...Kažkada ateis laikas, kai pasigesi mamos pamokymų, jos burbėjimo, net ir jos nepasitenkinimo...Tik tegul tas laikas ateina kuo vėliau...

(runa)taip as ta suprantu ir pateisinu tiek priekaistus tiek burbuliavimus,tik negaliu suprasti kam mane zeminti sakant kad as uzauginau anukus,juk jei daviai vaikui lita,pasisveciavo jis pas tave savaitgali,tai nera kad augo pas tave,tu juk nematei kasdienybes nematei kada jis sirgo,kada jam buvo blogai,ir niekada del nieko nesirupinai ,o tik daviai i kisene kapeika,juk kai isgirsti klausima is zmogaus kur buvai tu jei tavo vaikus augino mama,sustoja sirdis,pavargau teisintis kad as juos auginau o ne mociute,vaikai jau ir tie kartais paklausia tai kodel mociute taip kalba visiems,o as nezinau ir pasakyti mamai negaliu,nes zinau kad iskaudinsiu ja,taip ir gyvenu kaip mama gegute savo motinos zodziais,(raganyte)as tikiuosiu kad prisidejus prie anuku augimo ir kazkaip padejus vaikams sunkiu metu jus juk nekalbat kad juos uzauginot,tai juk du skirtingi dalykai pagalba ir tiesioginis vaiko auginimas,juk paklausti galima jau ir suaugusio anuko kur tu augai ir kas tave toki koks tu dabar esi uzaugino,ir mano vaikai kartais jau uzsispyria mociutei tai pasakyti bet as visalaika juos sulaikau,kad skaudinti negalima,toks vadinasi man duotas gyvenimas ir tokia pamoka,kad niekada nereikia priimti jokios pagalbos is niekur net ir is tevu

Oi ,kaip mes greit issizdziam ,supykstam..... Kam reikia jums,aplinkiniam,draugam ? to pasiteisinimo....,kas ka augino? Pamanykit: ji visiem sako: Kam visiem?per televizija,radija... per mazai jus demesio skiriat savo mamai.... stai ir viskas...ir ta lita kaip jus sakot: atidave gal paskutini ir "nuo dusios" , o jus dabar sakot ,kad tik lita ...., o kiek ji pensijos gauna .... ar pragyvena ar paklausiat?Nepatiko nuomone?? Sakot :
neturiu jos.... ...tiesa -karti....,oi kaip jums patiktu,kad visas pasaulis jus uzjaustu ...

ponia (smile),o kuriam zodi jus pajutot mano isizeidima ,ar kad esu supykusi?o koki ta lita atidave as taipat nesakiau,tik pasisakiau kad netiesa skaudina ir tiek,o jus nepazindama nei manes nei mano mamos zerete viena kaltinima paskui kita,,,,neturite nuomones tai ir nereikskite jos,o jei jau norite ka nors pasakyti tai bent jau isigilinkit i tai kur matau problema,nesiruosiu teisintis ir kalbeti kiek ji pencijos gauna,tik zinau kad nevieno lito neatsisakys veltui,o ir duodama ta lita visada pabrezdavo kad kai turesi man atiduosi,nekalbekite ponia to ko nezinote ir apie ka supratimo neturite,bet aciu uz nuomone malonu kai yra tokiu pyktu ir tiesmukisku moteryskaiciu

Ir man atrodo, kad jūsų mama jaučiasi vieniša,visų palikta, va ir reikalauja dėmesio tokiu ne visai jums priimtnu būdu. Gal ir materialinių problemų turi, tik nedrįsta prašyti pagalbos? Nėra lengva ko nors paprašyti, net ir pačių artimiausiu žmonių. Gal tereikia susėsti visiems ir nuo dūšios pasikalbėt? Tuo labiau sakot, kad jūsų vaikai jau dideli ir patys viską supranta.
Teisingai kažkuri čia sakot - sudėtinga suprasti kitą žmogų nepabuvus jo kailyje.
Sakot, kad mylit mamą ir nenorit jos skaudinti. Tai ir neskaudinkit, o gražiai pasikalbėkit. Bent jau aš pasakyčiau maždaug taip - Mama, aš tau tikrai dėkinga už tavo pagalbą, be tavęs man būtų daug sunkiau (tegul ir galvojat jūs visai kitaip!) Paklausčiau, ko jai trūksta, kuo aš galiu jai padėt. Ir stengtis pagal išgales padaryti tai, ko ji nori. Gal ji paprasčiausiai nori jus dažniau matyti ar bent jausti, kad yra mylima ir nepamiršta anūkų ir vaikų. Ne tiek brangiai toks dėmesys ir kainuoja, o pagyvenusiam žmogui to reikia net labai. Kažkaip vaikėjam mes ir sentimentalėjam į senatvę, nieko jau čia nepadarysi.
Prisimenu savo a.a. mamą, kurios dažnai nesuprasdavau, o gal nelabai ir norėjau suprasti? Nes nebuvo laiko jos išklausyt, gyvenau savo šeima ir savo gyvenimu. Dabar, kai jos jau 10 metų nėra, o ir pati senstu, pradedu geriau ją suprast. Bet deja, jau vėlu gailėtis.

aciu jums (smelte)uz labai grazius zodzius ir labai sutinku su tuo ka sakote,bet patikekit mano mama gyvena ir ,materealiai,ir demesio jei visi skyriame daug,mes visada visi broliai ir seses metam darbus metam viska ir lekiam tereikia tik paskambinti jei paciai ar tevukui,ir kalbames mes apie viska ir daznai,ir susikalbam atrodo ir sutariam,bet jei tik pabandysi paprasyti kad mama nekalbek to ko nera ,,,,viskas tu esi pats didziausias priesas,tada skambina visiems kitiems ir sako kad iskoliojau ar as ar kazkuris kitas musu seimos narys,yra tik vienas brolis geras kuris nieko nesako,nes jam neidomu kaip jie gyvena ir ka jie veikia bet patikekit jis yra pats geriausias,is musu 4,ir suprask zmogau kada ir kaip gali buti geras mamai ar tada kai ji tau rupi,ar tada kai tau visiskai neidomu kaip ji gyvena,toks trumpas pavyzdelis,skambina mama ir klausia ka veiki,pasakai kad pas draugus gimtadienyje,numestas ragelis,o po pusvalandzio skambina tevukas ir sako,kaip tu taip galejei sunervuoti motina kad ji vos atgauna kepavima ir ar nereikes kviesti greitosios,metu viska lekiu nes tikrai pasijauciau labai negerai tik nesupratau ka padariau blogai,o kai nuvazevau ji man ispyskino su didziausiu pykciu kad skambino pasikalbeti ir visi matai ponai kas baliuj kas baseine ir nevienam neidomu kaip ji gyvena,va tau ir zinok zmogau kada gali nusikalsti,taip pagal toki jos elgesi labai panasu kad truksta demesio,bet tai jau santazas ir nesupratimas kad mes turim darbus turim savus rupescius ir taipat sergam ir aplamai,aciu uz nuomones tikrai malonu ir labai naudinga kai pasitari su svetima aplinka

Raganyte, o juk labai gera tema gali išsirutuliuot. Apie tėvų ir vaikų santykius. Aišku, kad temos autorė pati darys išvadas ir nuspręs kaip elgtis, bet gal bediskutuodami ir mes kažkaip prisidėsim. Ir patys sau gal kažką suprasim.
O kodėl gi nepasidalint kažkokia problema? Visai nebūtina įvardint, kad tai tavo bėda, o šiaip kirba kažkoks klausimas ir norisi žinot ką gi mano apie tai visai svetimi žmonės?
PVZ, temos autorė užsiminė apie mamos meilę broliui. Man tai tikrai įdomu, nes pati turiu brolį. Vaikystėj jau pastebėjau, kad mama jį kažkodėl myli labiau nei mane. Pykau dėl to ant jų abiejų Buvau vyresnė, stipresnė, o jis dažnai sirgo. Maniau dėl to. Bet su laiku pastebėjau, kad mamos aplamai sūnus myli kitaip, nei dukras. Ne mažiau myli, o kažkaip kitaip. O tėvas labiau myli dukrą...na, bent jau man taip buvo.
Deja, pati savo kailiu tos teorijos patikrint negaliu, nes Dievas nedavė sūnų, tik dukras turiu tik beveik 4 metų anūkėlį

Kažkaip su dukra šnekėjomės ta tema. Tai ji ir sako - Žinai, aš jau dabar nemyliu savo būsimos marčios. Nusijuokiau, aišku, o ji sako - Įsivaizduoji, ateis kažkokia svetima mergina ir atims iš manes sūnų

labai pritariu Smeltei visa gyvenime jauciau kad nesu mylima kaip broliai,nuo pat mazu dienu uz juos buvau kalta,visi juodi darbai buvo mano nes as mergaite,ir taip iki isejau is namu,ir vel tapau kalta kad isejau nes palikau mama viena su jos rupesciais,as auginu du susnus,jie jau parsiveda drauges bet as jas labai myliu ir tikrai negalvoju kad atims mano berniukus,as kaiptik tikiuosi kad turesiu dukras kurios taip norejau,bet gal ir teisi ponia raganyte kad cia mano bedos ir nederetu ju viesinti,bet patikekit labai sunku nesiotis savyje toki nusivylima ir ne siaip kaimynu,draugu ar kazkuo svetimu,o savo paciu brangiausiu zmogum,as turiu tokiu draugiu kurios su mamomis kaip drauges gyvena,o as to neturiu,as zinau kad kiek zmoniu tiek nuomoniu,ir pritars ir pasmerks,kazkas supras kazkas nuteis,bet kiekvienas pasakytas zodis labai svarbus kada neberandi iseities is susidariusios padeties

uzauginau ir sunu ir dukra,isleidau juo i gyvenimus jie jau sukuria seimas augina vaikucius ir manau kad manyje visada randa drauga ir mama viename abu tiek dukra tiek sunus,bet visai neseniai turejau pokalbi su dukra kad ji nesijaucia tokia mylima kaip brolis,kad as jam visada skyriu daugiau demesio ir visada jam padedu daugiau nei jei,ir verkem abi ir pykomes bet galu gale issiaiskinom ir pagaliau musu seimoje viskas labai gerai,nera taip kad mylim berniukus labiau tik musu mergaites uzauga ir subresta daug greiciau nei berniukai,jiems visada ilgiau reikia mamos,todel nepykit dukros ant mamu,jos myli tik jus tik matot jus kitaip ir jauciat kitaip,o Tikros atvejis isskirtinys as manau kad jus esat iskaudinta labiau nei meiles atzvilgiu,ir esat tikrai stipri moterys kad bijot iskaudinti mama pasakydama tiesa ka manote,bet mano manymu kalbetis butina ir geriau viena karta susipykti nei visa gyvenima nugyventi su neapykanta ir skausmu sirdyje,nebijokit kalbeti,tik taip galima suprasti vieni kitus

taip ir turi būti - kiekvienas renkamės temas kurios mums aktualios ir priimtinos...Ir tai ne išpažintis, o tiesiog būna situacijų kada labai praverčia žvilgsnis iš šalies,visiškai nepažįstamo žmogaus požiūris ar problemos sprendimas. Tikrai yra geriau išsikalbėti, o ne kirsti iš peties ar nutraukti santykius su mums brangiais žmonėmis

Ne ašaras savo braukite nuo skruostų, o žmones, kurie privertė jus verkti, braukite iš savo gyvenimo.

keista kaip galima is gyvenimo isbraukti tevus,vaikus,draugu kartais negali isbraukti,,,,,

kiekviena mama myli taip kaip moka.ir ka dabar padarysi,kad siandienai yra taip kaip yra.jus savo mama mylekit taip kaip jus noretumete,kad ji jus myletu ir padarysit pati sau didziausia dovana,