Padovanokim meilę
Ir nepirkim
Širdim ir rankom
Nesušildytų daiktų
Padovanokim sniegą
Iš vaikystės
Raštuotą nuo
Įšalusių pėdų
Padovanokim speigo
Nutapytą langą
Ugnelės šokį
Pečiaus pakuroj
Padovanokim eglėm
Paramstytą dangų
Dūmelį vakaro žaroj
Padovanokim žodį
Iš širdies paimtą,
Nesuteptą, laikytą lyg altoriuje giliai
Padovanokime ką turime geriausio
Juk atiduodami
Mes gausime tikrai...
(Albinas Kuliešius)

Gamta dar ne visai pasiruošus mane sutikti, tad reikia grįžti į stubą ir bandyti "padovanoti džiaugsmo kitie", kaip prašo Elvyra

Pavasaris, tuoj obelys baltai žydės,
Gamta atgims, berželiai sužaliuos,
Žmogus vėl be Žmogaus klajos,
Žmogus vėl be Žmogaus – liūdės,
Pakilk Žmogau, išskleisk sparnus,
Nepasimesk vienatvės liūdesy,
Pakilk, pasižiūrėk – Žmogus esi,
Nesididžiuok ir atsiras šalia Žmogus.
Žmogus, kurs moka, nori, gali
Suprasti kito liūdesį, negandą,
Tad nepraeik, Žmogau, pro šalį
Jis svetimas, bet ne šuva – nekanda.
( V.Š.) arba Kaktusas

Nuostabu

Padovanokime vieni kitiems bent po mazyte sypsenele , bent po mazyte sirdies gelyte,bent viena grazia minti vieni kitiems atneskim ipakuota i nuosirduma,atviruma.Palikime pykcius,nuoskaudas ,paimkime vieni kitus uz rankos,bent mintimis ir padovanokime siluma,laime,artuma ir paprasciausiai zmogiskuma.

Tikrai nuostabu.
Su saulės spinduliais
Sutinkame pavasarį
Ir skubame per žemę
Savais takais, takeliais...

Tikrai,nieko nėra malonesnio už nuoširdų ir atvirą bendravimą...Tik toks bendravimas teikia džiaugsmo,kaip ir nuoširdi,pritariama šypsena. Daugiau dovanokime šypsenos kitiems jei norite ją išvysti...

Prisiminiau girdėtus žodžius,kurie dar glūdi atmintyje:„Šnekėdami apie kitą ką nors gera- patys tampame geresniais ir tyresniais“.Iš tiesų,dažnai atviras, nuoširdus žodis išblaško neviltį ir prikelia šauksmą džiaugsmui bei meilei.