Ar tikite likimu...Ar bus kaip turi būti,o gal žmogus- savo likimo kalvis.....

Joks kalvis nenukals tau sugebėjimo ateisti, sugebėjimo jausti šalia esantį, sugebėjimo matyti tai, kas matoma ir jaučiama tik širdimi, tai bepįrasmiška ieškoti kavio įnagių ir priekalo, kad nusikalti tai, ko nori

Aš galvoju,kad likimas skiriamas kiekvienam, bet jį galima stipriai koreguoti- tam galimybių yra.

Kooreguoti galima padėtį lovoje, darže lysvių išdėstymą, pasaulio šalių atžvilgiu,santykius šeimoje , bet likimą tąsyti už ūso niekam nepatartina Ir ne tik kad nepatartina-tiesiog negalima

Už ūsų nereikia tąsyti, kaip ir už...

O man atrodo, kad likimas siek tiek priklauso ir nuo musu paciu.Aisku, ne visu 100%, bet kazkokia maza jo dalis priklauso nuo musu poelgiu, nuo musu santykio su aplink mus esanciais.

xe, kaip nustate aukstesnes jegos taip ir bus

o koreguot jo nelabai gaunas, nebent azote uzsisaldit ir laukt geresniu laiku

labai norisi tiketi,kad as pati esu savo likimo kalvis,bet dabar tiek daug protingu knygu prirasyta apie traukos desnius,visata ir t.t..tai kazkaip net liudna daros,kad kazkas mane uz virveliu tampo

Leta. rašė: labai norisi tiketi,kad as pati esu savo likimo kalvis,bet dabar tiek daug protingu knygu prirasyta apie traukos desnius,visata ir t.t..tai kazkaip net liudna daros,kad kazkas mane uz virveliu tampo

Sukapok mane į gabaliukus ir vis vien nepatikėsiu, kad tave kažkas už virvučių tampo

tampo ar netampo, maziau reikia apie tai sau galva kvarsint ir viskas susidelios i savo vietas

o dabar vekslena dauguma, man tas ar anas neinas,kuo labiau prisimastai bedu ant savo galvos tuo labiau pradeda nesisekti

Man atrodo, kad kai kalbama apie likimą ir priklausomynbę nuo jo, turima uomeny, kad pirmiausia reikia žinoti ko tu nori ir suvokti ką realiai gali. Dažnai mūsu norai neatitinka galimybių ir nors tą kažkur giliai ir suvokiam, bet vistiek verčiamės per galvą, bandydami visokiais būdais pasiekti tai, kas tau neduota. O kai nesigauna, kaltinam ne save, o kažkokį ten likimą, Dievą ar dar ką nors, bet ne save.
Taip ir gaunas, kaip Wejas sako - prisimastom bėdų ant savo galvos.
O gal kai kažkas vis nesiseka ir nesiseka verta susimastyt, o gal tau to ir nereikia visai ir tokiu būdu pats Likimas tau pirštu rodo - nelįsk ten, kur yra ne tavo paskirtis?

Kaktusas44 rašė: Joks kalvis nenukals tau sugebėjimo ateisti, sugebėjimo jausti šalia esantį, sugebėjimo matyti tai, kas matoma ir jaučiama tik širdimi, tai bepįrasmiška ieškoti kavio įnagių ir priekalo, kad nusikalti tai, ko nori

Kaktusiuk jug čia posakis o tu jau ir pasiausei spygliukus

raganyte rašė: Kaktusas44 rašė: Joks kalvis nenukals tau sugebėjimo ateisti, sugebėjimo jausti šalia esantį, sugebėjimo matyti tai, kas matoma ir jaučiama tik širdimi, tai bepįrasmiška ieškoti kavio įnagių ir priekalo, kad nusikalti tai, ko nori Kaktusiuk jug čia posakis o tu jau ir pasiausei spygliukus

Netiesa. Jie man visada pasišiaušę ir niekad nebūna sugulę,kaip katino vilnos.

Netikiu Kaktuso44 paskutiniais žodžiais- jo spygliai pasišiaušę kol išrinktoji neglosto.

simona1 rašė: Netikiu Kaktuso44 paskutiniais žodžiais- jo spygliai pasišiaušę kol išrinktoji neglosto.

SIMONA, tarkim aš tave priimu, kaip išrinktąją. Pabandyk paglostyti ir įrodyk, kad sugebi

Aš ne ekstrasensas, kad sugebėčiau per atstumą paglostyti.