siandien pavargai o rytoj ziurek ir vel gyvent norisi toks jau tas musu amzius nieko nepakeisite mielieji dziaukites tuo kad kad esate

Džiaugiamės, lilia, kur dingsi.Aišku,kad būna sunkių valandėlių, bet jos praeina ir vėl šviečia saulė.Vėl žingsniuojame į priekį.

atsiprašau ,jeigu jau ši tema buvo,bet šiuo laikotarpiu man tai aktualu,todėl noriu išklausyti ir kitų nuomonių šiuo klausimu,taigi reikalas toks gyvenu kaime[ne užkampyje prie gerų kelių]nuosavam name prie kurio yra viskas kad galėtum išgyventi,pradedant daržu,visų rūšių uogynais ir t.t,bet jaučiu kad man viso to jau perdaug,norėčiau nedidelio butuko,kad būtų mažiau kampų kurie reikalauja priežiūros,kaip jums atrodo ar būdama 60 galėčiau pritapti naujoj vietoj ,kad ir mieste,ar galėčiau išgyventi iš pensijos ,kurios tikiuosi sulaukti,kaip gyvenate Jūs...

O Dievuliau ir sugalvojai kažkokį briedą, žiūręjau akis išplėtęs, o va dabar teko prisimerkti. Ir kaip tau ne ajajai, atsisakyti uogienojų (gali sumažinti) atsisakyti gryno ir tokio gražasu pavasario žolės žalumo.parskridusių paukščių giesmių, gryno oro,vandens lašų nuo stogo kai lyja ir gražaus nakties dangaus.
Ko gero ne ant tos kojos šiandien ilipai iš lovos ar vakar padauginai?

gal jus Danute,turit draugu mieste,tai jus paprasykit,kad leistu pasisveciuot pas juos ir pati pamatysit visa savo ateiti bute.triuksmas nerealus,duru dauzynas,is razeciu sklinda kaimynu balsai,gaivaus oro nebeikvepsit.jei jusu ukis jums per didelis,tai apsimazinkit,uzsodinkit gelemis,pasilikit tik savo reikmems kelias vagas ir pagaliau kas tie jusu 60m?mieste jus neisgyvensit.

Danute, nedarykit tokios klaidos. Jūs turit viską, o mieste "uždusite". Mes gyvenom mieste(jaunystės metai buvo), vaikus auginom ir apie kaimą negalvojom. Bet pasitaikė proga ir išėjomį kaimą. Važinėjam į darbą miestan. Bet jokiais pyragais nesugrąžintų į miestą. Sumažinkit daržų apimtį, apsėkit žole ir vis tiek vargo bus mažiau. Ką jūs veiksit mieste, kur leisti laiką vasarą. Juk mieste prie daugiabučio kieme nepasėdėsit, o čia savam kieme, kaip malonu pasėdėti, arbatos puodelį išgerti, nesvarbu kad ir viena būsit, bet dūšia laisva.

Gyvenau mieste,taip gavosi,kad apsigyvenau kaime.Ir viena,ir kita turi savo privalumų ir trūkumų.Optimaliausias variantas būtų sodybėlė šalia miesto.Sulaukus tokio amžiaus,tokie pasikeitimai sukeltų ir prisitaikymo problemų.Mieste žmonės gerokai susvetimėję,be to įprotis gyventi erdviai,irgi,atsilieptų.Taipogi,jeigu tektų gyventi tik iš pensijos,skaičiuoti kiekvieną centuką-gyvenimo spalvos taptų blankios.

Sutinku su jumis iš dalies. Jei užsidirbsim normalią pensiją, tai gerai. O jei teks skaičiuoti centus, tai koks malonumas. Aišku, gerai mieste ir sodybėlė. Turi savo privačią erdvę, turi kiemą, turi nedidelį daržiuką ir leidi smagiai laiką. Aš tai į miestą nebenoriu. man patinka kaime, turiu ir po darbo ką veikti. Dalyvauju saviveikloje, padainuoju ir puiku. Kaime daugiau yra draugų ir pažįstamų nei mieste. Aišku, teks rinktis jums pagal savo norus.

Grynam kaime, kur be savo ūkio nepragyvensi, tikrai nenorėčiau gyventi. Kiaulės, karvės, arimai ir pašarų auginimas yra sunkus darbas. Ne į senatvę toks gyvenimas, tuo labiau vienai.
Bet gyventi mažame miestelyje savo namuke, turėti nedidelį daržą ir gėlyną, savo kiemą - visai kitas reikalas. Bet yra vienas BET - vienai moteriškei be vyriškos pagalbos irgi bus sunku.
Mieste gali gyventi ir viena, aišku, jei turi pakankamai pinigų. Iš vidutinės pensijos neturint papildomų pajamų oriai gyventi neįmanoma. Oriai, tai turiu uomeny ne tik susimokėt mokesčius, valgyt ką nori, bet ir nueit nors retkarčiais į kokį koncertą ar teatrą, kur nors nuvažiuot.
Idealiausias variantas - žiema mieste, o pavasaris, vasara ir ruduo - užmiestyje. Bent jau kolektyviniame sode, jei ne sodyboje.