[pasisakymas ištrintas]

??pavargau gyventi??depresija?nuo ko zmones pavargsta gyventi?

Pavargstama , visų pirma, nuo vienatvės.Tačiau dabar 20 amžius ir galima susirasti „ vaistų“.Svarbu dar įsiklausyti į save,kad tiksliai žinotum nuo ko pavargsti ir ko tau labiausiai reikia.Naudingiausia perprasti save,dažniau pasvajoti, prisiminti teigiamus dalykus.

Kaip sunku girdėti "pavargau gyventi",o rodos visiems norisi gyventi ir gyventi... Gal tai depresija? O gal tai vienatvė? Vienatvė-tai nereiškia,kad neturi draugo šalia.Vienatvė-tai,kad nieko neturi.O aš manau,kad kiekvienas turime sau artimus žmones,su kuriais mums gera ir stengtis pamatyti,koks gyvenimas gražus...

''Pavargau gyventi''----nesąmonė gal nusibodo gyventi be spalvų...nieko,pavasaris...tuoj viskas nusispalvins,bus vėl smagiau džiaugtis gyvenimu.O....jei dar koks mažytis stebuklas nutiktu...tai....mum dar gyvent ir gyvent

pavasaris ner ko noret, pilna pasiulimu keliaut,ner pinigeliu ne beda yra keliones po lietuva ,nera ko kiurksot namie prie puodu ir noras gyventi grys po keliones ,bet tam tereikia noro ..........

Taip ir gyvenam-nuo keliones iki keliones.Tik gaila,kad atsiradus galimybei keliauti,jegos nebe tos...zinoma,galima visur apvaziuoti.deja,tai ne tas pats ka praeiti savomis kojomis

...ir depresija puola tada,kai zinai,kiek pasaulyje nuostabiu kampeliu,o ju pamatyti gal ir neteks...

keliones geras dalykas,bet manau,kad moteris iskelus ta tema ne keliones turejo galvoj.kazkada kazkas parase,kad kai norai prasilenkia su galimybemis,reik sustoti ir permastyti savo norus ir galimybes.gal zmones neskiria depresijos nuo godumo?

...o neteks ne todel,kad nera galimybes,o todel,kad metai nebe tie,kai galejai visa diena kalnais kalneliais vilkt kuprine,pernakvot pasimetus miegmaisi ir kita ryta drozt toliau.Ir godumas cia nieko detas.Ne visi gali visa gyvenima pratupet vienoj vietoj ir buti laimingi

Leta. rašė: keliones geras dalykas,bet manau,kad moteris iskelus ta tema ne keliones turejo galvoj.kazkada kazkas parase,kad kai norai prasilenkia su galimybemis,reik sustoti ir permastyti savo norus ir galimybes.gal zmones neskiria depresijos nuo godumo?

tep,tep

Aprašysiu trumpą gyvenimo epizodą.Viena paauglė, nubėgusi pas draugę, įsiraudojo, kad nenori gyvent, jos niekas nemyli. Toji draugės mama pasiūlė pasivažinėt.Nuvažiavo prie menkos trobelės ir pakvietė išlipt, kad užeitų į vidų.Viduje iš visų kampų matėsi skurdas Ten gyveno motina su paaugle dukra, kuri negalėjo vaikščioti.Ji net vežimuko neturėjo. Jos veidukas švietė džiaugsmu, kad jas kažkas aplankė. O kiek ji idėjų, planų turėjo! Nuo to karto mergaitė visai kitaip pradėjo mąstyti kai būdavo sunku, pagalvodavo apie tą mergaitę .Ar ne per dažnai mes matome tik save ir nepastebime kas yra šalia, nebranginame to ką turime.

Kai kurie žmonės tikrai jaučiasi pavargę ir galvoja,kad pavargo gyventii...Jūs Kaimiete tikrai sergate,nes pavargti gyventi neįmanoma...O gal trūksta ryžto,ką nors savo gyvenime pakeisti...Gyvenimas tik vienas,jį reikia vertinti.
Gyvenimas tarsi tėkmė upelio
Teka nesustodamas pirmyn,pirmyn..
O mes tik žmonės su savo praeitim,
Su savo lūkesčiais,meile netektim...

Apkelevau labai daug pasaulyje ir dabar rades proga keliauju netgi gyvenimo buda pasirinkau dirbti keliaujant,nors po zmonos mirties galvojau kad niekada neatsistosiu ant koju.bet praejus kuriam laikui supratau kad turi buti stiprus ir del kitu gyvu likusiu zmoniu , tad bukim truputi didesni optimistai ir viskas susitvarkys

ano rašė: Kai kurie žmonės tikrai jaučiasi pavargę ir galvoja,kad pavargo gyventii...Jūs Kaimiete tikrai sergate,nes pavargti gyventi neįmanoma...O gal trūksta ryžto,ką nors savo gyvenime pakeisti...Gyvenimas tik vienas,jį reikia vertinti. Gyvenimas tarsi tėkmė upelio Teka nesustodamas pirmyn,pirmyn.. O mes tik žmonės su savo praeitim, Su savo lūkesčiais,meile netektim...

Ar mes ne per greit nustatome vienas kitam ligas ??Gal tuo metu liūdna buvo?...gal tiesiog "išsprūdo" tas sakinys...klausimas būtų toks:ar bet vienas parašėte asmeniškai ir paklausėte ?O ne vien tik mokinę ir narstę po kauliuką ...

moteris juk paaiskino,kad ta minute ji tiesiog buvo pavargusi ir parase tai ka parase,manau,kad visi mes esam isgyvene panasiu momentu.as pati asmeniskai kartais taip noreciau pasedeti savo mamai ant keliu ir,kad ji mane stipriai apkabintu,atrodo visas pasaulis nusvistu...deja tai jau nebeimanoma.