Pragyvenus pusė mums skirto gyvenimo, manau jau turime bendravimo patirties. Labai daug priklauso nuo mūsų pačių, kaip mes norime bendrauti su kitais, kaip juos priimame.Nenoriu sutikti su Faustina dėl bendravimo su labai išsilavinusiu ....jeigu žmogus patinka, sutampa nuomonės, panašūs požiūriaiir gera būti kartu...tai kodėl savo žinias nepagilinti ? Juk tobulėjimui ribų nėra.

Man atrodo kad bendravimui issilavinimas jokios reiksmes neturi ,sutinki zmogu ir iskart pajauti ar galesi su juo bendraut ar ne ,bent as ta pajauciu su vienu pirma kart susitikes atrodo kad bala zino kiek laiko pazystami ir bendravimas savaime gaunas,o su kitu tai tik noris kuo greiciau issiskirt zinokit viena kad issilavinimas proto nepriduoda

Lusis rašė: Man atrodo kad bendravimui issilavinimas jokios reiksmes neturi ,sutinki zmogu ir iskart pajauti ar galesi su juo bendraut ar ne ,bent as ta pajauciu su vienu pirma kart susitikes atrodo kad bala zino kiek laiko pazystami ir bendravimas savaime gaunas,o su kitu tai tik noris kuo greiciau issiskirt zinokit viena kad issilavinimas proto nepriduoda

Taip ,sutinku su tavim ,bet tik iš dalies..Žinoma ,susitikus turi būti tas " pirminis patikimas:šypsena,laikysena,apranga ir dar daug kas.....
O aš manau,kad išsilavinimas - dar niekam nepamaiše (bent jau rašo be klaidų !)žmonės, turintys manieras žinoma,daug duoda ir išeiti "gyvenimo universitetai "...