[pasisakymas ištrintas]

Aš parašysiu savo nuomonę. visada galvojau,kad sugyventi mūsų amžiuje vieni juokai,kol pati neįsitkinau,kad tai didžiulis menas.Taip,taip-menas.Prisipažinsiu,kad man nepavyksta,kai to nejaučiu iš savo antros pusės.O kokia jūsų mielieji nuomonė?

Kažkodel manau,kad su metais kaip tik yra sudetingiau prisiderinti prie kito žmogaus----nebematai prasmes pataikauti,apsimetineti,raivytis ir maivytis.....čia mano nuomone norisi kažko paprasto,lengvo,nuoširdaus....Turi būt arba gerai,arba niekaip.Savo gyvenimo neleisiu niekam šiūkšlinti--mano gyvenimą galima tik puošti Per daug noriu?Nemanau...juk kažkam ir aš galiu gyvenimą išpuoselėt.....Reikia tik mąstančio taip pat ir norinčio to paties šalia.

Dabar jau mūsų charakteris yra susiformavęs ir nieko čia jau negalima pakeisti.Bet galima bandyti prisiderinti vienas prie kito,jeigu abu to nori,arba priimti žmogų tokį,koks jis yra...

Jūs visos savotiškai teisios.Aš taip pt manau,kad nekeisti ,o prisiderinti vienam prie kito būtina....

Musu meilė isdalinta vaikams o visai visa atiduota anukams Ir jeigu dar salia saves tureti savo amziaus vyra t.y dieduka tai tolygu uzsidet sunku nesuli .Jug jis kaip ir as jau turi maisa ligu jam reiks globos ir prieziuros .pamaitinti
taisyt valgyt ir dar klausytis pezalu tas negerai tas ne taip .Eina peklon man jau virs .....ir as sau ponia einu kur noriu darau ka noriu atsikeliu ir atsigulu kada noriu ir nieks man neknarkia ir nebezda nakti ir nezirzia diena Jaunesnem as suprantu .o gal dar biski jaunesni vyrioka pasigaus tai dar ir nieko o musu babuliu traukinys jau tiu tiu bet gink dieve as pasidalinaj savo nuomone .Nes kiek zmoniu tiek nuomiu

Tai katras ta ora gadintumet .ar vienas id notejimo ar kitas is negalejimo

Kanarėle,jūs teisi.Bet tai ko gero liks tik svajonės,nors aš jums linkiu,kad jos išsipildytų.Neužmiršk jų ir svajok,svajok

Daivikė rašė: Kažkodel manau,kad su metais kaip tik yra sudetingiau prisiderinti prie kito žmogaus----nebematai prasmes pataikauti,apsimetineti,raivytis ir maivytis.....čia mano nuomone norisi kažko paprasto,lengvo,nuoširdaus....Turi būt arba gerai,arba niekaip.Savo gyvenimo neleisiu niekam šiūkšlinti--mano gyvenimą galima tik puošti Per daug noriu?Nemanau...juk kažkam ir aš galiu gyvenimą išpuoselėt.....Reikia tik mąstančio taip pat ir norinčio to paties šalia.

Taip. Sugyventi vieni juokai, tik reikia mokėti nedaug.
Reikia mokėti valdytis, reikia mokėti atleisti, reikia mokėti suprasti kitą, reikia mokėti užjausti, bet ar tai mus kas moko? Moko, nes kažkada ateina tas laikas, kai suprantame tai, bet tai jau būna per vėlu.
.....Vėlus vakaras. Kaip pas mus įprasta kloju lova. Miegamasis vienas ,lova viena ir plati, pagalves dvi, bet tik viena galės ryte pasididžiuoti, sąžiningai atlikus savo paskirtį, nes žmona miegos kitame kambaryje, miegos ar snūduriuos-nesvarbu, svarbu tai, kad pati pasirinko šia trumpą gyvenimo sceną, šeimos spektaklį. Kiek tai tęsis –neaišku, bet, ko gero, kol nusibos, o gal paskaus šonai, gal pasidarys šalta miegoti ir rytais galva bus kaip su kuoka sudaužyta. Spektaklis, kuriame tik du , savi veikėjai, spektaklis be režisūros, be dekoracijų, bet spektaklis...
Senai nebuvau teatre, nenoriu ir nežinau ar įmanoma suvaidinti tai teatre, kad būtu bent arti realybės. Vaidyba bus vaidyba, bus aktoriai, bus dekoracijos, bus žiūrovai, o čia viskas viename ir kas įdomiausia – veltui. Man gana spektaklių ir namuose, o be to , jokio vargo. Nei ruoštis, nei puoštis, nei išlaidauti. Bet ar tikrai tas spektaklis nieko nekainuoja?
Kainuoja ir dar kaip kainuoja , tik ta kaina vertinama ne pinigine išraiška. Nervinis sukrėtimas, stresinė situacija, galiausiai rimtų ligų simptomai, o sutrikus savijauta, padidėjęs jautrumas ir galiausiai nesėkmės darbe ir paskutiniame etape – skyrybos, žaizdos krūtinėje, žaizdos smegeninėje, bet laikas nuostabus gydytojas ir pagalbininkas. Galiausiai išsilaižai visas gyvenimiškas žaizdas, pajunti, kad likai lyg medis apkapotomis šakomis ir pakirstomis šaknimis ir pajunti, kad vieno gyvenimas lyg ir nepriimtinas žmogui. Rusenančia viltimi vėl bandai susirasti jei ne gyvenimo bendrakeleivį, tai bent pašnekovą, bet bandai atsargiai, su nepasitikėjimo ir atsargumo prieskoniu, nes metai nebe tie , jausmų katilas išviręs, o ir gyvenimo druskos jau privalgyta sočiai. Kas belieka? Lieka pasikliauti patirtimi ir ieškoti ne išorinio žmogaus grožio, o vidinio, savitarpio supratimo ir bent šiek tiek artimo požiūrio į gyvenimiškas vertybes ir šilto, kad ir virtualaus bendravimo, kuris bus aktinas tolimesniam vienas kito pažinimui, o gal ir gyvenimui

P.S. Daivike Patiko tavo nekudlotos mintys, tai kilo noras įsiterpti į temą

Ačiū....esu maloniai nustebinta nejau,taip vandenis mąsto?

kanarele rašė: Daivike,puikiai pati atsakiai į visus tau rūpimus klausimus.Mažiau knaisiokis po sąžinę ,o klausyk širdies balso.Vaikai užauginti,buitis sutvarkyta-pagyvenk savo malonumui.Na ir kas kad kartais kas pasakys,,bobai,, stogas pavažiavo

Kinareika, o kaip tu siūlai gyventi "savo malonumui".
Bent aš tai visą gyvenimą gyvenau tik savo malonumui.
Lietuvis gi toks žmogus, kad jam viskas malonu, kai kaimynui blogai .Nejau aš dabar turėčiau pradėti gyventi kaimyni malonumui?

Ne vienai kelias nera rožem klotas...
Niekada nesidžiaugiau,šalia manęs ęsančių,žmonių nesekme...tegul visi būna laimingi gal aš ne lietuvė?

Daivikė rašė: Ačiū....esu maloniai nustebinta nejau,taip vandenis mąsto?

Cia kitas vandenis , Daivike ...anam iki tokio mąstymo likusio gyvenimo neužteks ...

Smile rašė: Daivikė rašė: Ačiū....esu maloniai nustebinta nejau,taip vandenis mąsto? Cia kitas vandenis , Daivike ...anam iki tokio mąstymo likusio gyvenimo neužteks ...

Sveiki.Aš manau,kad prisitaikyti sugeba tik moterys,o vyrams atrodo kad jie visada jauni ir tobuli,tad kompromisai ne jiems.

Jei žmogus tinka- jį priimi tokį. koks yra.Tačiau laikas eina ir pamažu viskas keičiasi Keičiasi ir žmogus. Gerai jei abu į vieną pusę keičiasi, o kas jeigu į priešingas puses?