Mus supa daug ir jau gana ilgus metus gyvenančių sutuoktinių. Ar jie pastebimi, ar jums kartais nesukirba mažutis pavydo kirminėlis..? Man tikrai taip! Tik pavydžiu ne to,kad jie kartu užaugino vaikus,o to kad jie vis dar kartu. Laimėje,nelaimėje,džiaugsme,varge...Visada imu sau priekaištauti:kodėl aš negalėjau būti kantri,kodėl nesugebėjau būti nuolankesnė,silpnesnė..? Bet aš tokia.Tik dažnai susimąatau kas geriau:gyventi visą gyvenimą nesutariant,ar laukti to kas gal būt niekada neaplankys...Tad save nuraminu ir neleidžiu tam nepiktam pavydui įsišaknyti.O ką jūs galvojate apie tai?

Va sėdi žmogus prie laužo ir ugnelė kūrenas ir dūmai rūksta, šiaurys papučia, į akis pasisuka dųmelis, pietys -kaimynei į langus uždūmiji, malkų įmeti-geriau liepsnos liežuviai plaikstosi, nebemeti-tik angliukai plėnyja, taip ir gyvenimas.Jei jau laužiukas užgeso ir tai sėdėk nesėdėjęs prie to ugniakuro-šilumos nebesulauksi.

Pavydu. Žmogučiai sutverti gyventi po du,ir gaila kai neturi su kuo dalintis gyvenimą.

Čia turbūt būdinga visiems, neišskiriant ir tų, kurie apsisprendę gyventi vieni.Daug yra abejojančių ar verta ieškoti antrosios pusės, bet pasižiūrėję į tikrai darnią porą, jaučia šiokį tokį pavydą ir pasikeitus aplinkybėms apsisprendžia pakeisti savo gyvenimą.

Kažin. Vyrukai linkę viską gauti "gatavą". Ir be įsipareigojimų.

Nejaučiu jokio pavydo.Kartą tokios,ypatingai darnios,poros moteriškoji pusė atvirumo akimirką prasitatė,kad nėra laiminga.
Gyvena,nes taip įpratę.Racionaliai vertina-bėgdama nuo gero gali užšokti ant"dar geresnio".O Laimė-tik miražas.
Tai ko pavydėti?

Nejaučiu jokio pavydo.Kartą tokios,ypatingai darnios,poros moteriškoji pusė atvirumo akimirką prasitatė,kad nėra laiminga.



O kas iš vis yra ta LAIMĖ? Mano protui , tai panašai kaip ir MEILĖ.Viskas lyg ir suprantama ir viskas lyg ruke. Gal tu ir teisi,kad tai-miražas, bet labai malonu, kai jis pasimato chorizonte.

Kaktuse,miražas tai toks reiškinys,kad matai ko nėra.Šmėstelėjo ir dingo.Ir veltui eini į tą pusę,tikėdamasis gaivaus gurkšnio.Miražui išsisklaidžius,pamatai tik bejausmę dykumą.

danutes rašė: Kaktuse,miražas tai toks reiškinys,kad matai ko nėra.Šmėstelėjo ir dingo.Ir veltui eini į tą pusę,tikėdamasis gaivaus gurkšnio.Miražui išsisklaidžius,pamatai tik bejausmę dykumą.

Ačiu ,kad paaiškinai , bet kiek žinau ir kosmonautai kosmose mato miražo derinius, net gi kosminius miestus , rojaus sodus ir gražiausius gamtovaizdžius.
Ir kaip sau nenori, bet malonus jausmas, nors ir trumpalaikis.
Kartą skrendant virš Islandijos, visas keleivių salonas, buvo paragintas pilotų pasižiūrėti Šaiurės pašvaistės iš 11 km aukščio. Tai kažkas neapsakomo ir taip pat panašu į miražą

Pavydėti gyvenantiems santuokoje? Nematau tam jokio pagrindo. Vienas dalykas matyti jų gyvenimo išorę ir visai kas kita, kai matai, kas daros tos santuokos viduje. O jei dar įsivaizduoti tai, ko niekas nemato...
Net pačioje laimingiausioje šeimoje nėra viskas taip, kaip kartais atrodo iš šalies. Santuoka aplamai yra sunkus darbas, o ne ištisa laimė. Puiku, kai abu sutuoktiniai tą darbą dirba draugiškai ir kartu. O kai vienas tempia tą vežimą, o kitas tik sėdi ratuose ir komanduoja - ko čia pavydėt?
Dauguma čia esančių moterų per tai jau praėjom.

Vienintelis pliusas - materialinė dalis. Ir tai tuo atveju, jei abu turi neblogas pajamas. Arba pensijas

Auguste rašė: ...kai vienas tempia tą vežimą, o kitas tik sėdi ratuose ir komanduoja - ko čia pavydėt?

Kaip ten sako: boba iš ratų - ratams lengviau

Su tavim viskas aišku, Princai ko tu čia ieškai. Bobos su ratais, kurią paskui galėsi iš tų ratų išspirt, ar ne?

O kur tavo baltas arklys, jau nudvėsė?