Paskelbta 2015-04-23 16:16
Aš kaktusas ,
Aštriais spygliais apžėlęs,
Sausros, lietaus ir vėjų daug regėjęs,
Panorau prisiglaust prie gležno rožės žiedo,
Pasiklausyti dviese,
Kaip gamtoje lapeliai šnabžda
Ir kaip paukščiukai,
Naktimis vis gieda,
Pavasariais gegutė kaip kukuoja,
Kaip, išskrendančios žąsys,
Rudenį gaguoja,
Kaip žiemą vėjas stūgauja šiaurys,
Pasižiūrėti mėnesieną naktį,
Kaip šviečia žemės palydovo pilnatis.
Jei Kaktusas kuriai ir ne švelnus,
Tai matomai ji nemokėjo derinti jausmus ,
Ji nesuprato, kad ir kaktusas –gėlė,
Ne rožė ir ne lelija,
Bet vis tiktai gėlė.
(V.Š)