Tai kas nežinoma, nepažįstama paprastai suvokiama jausmais. Sakoma, kad jausmas - pirmasis pažinimo ženklas...

??? rašė: Tai kas nežinoma, nepažįstama paprastai suvokiama jausmais. Sakoma, kad jausmas - pirmasis pažinimo ženklas...

Tikra tiesa. Jei kalbant apie žmones, tai gyvenime sutinkame daug žmonių, bendraujame, kalbame. Vieni nepalieka jokio įspūdžio, o būna ir taip,kad ir kartą pamačius žmogų, net nebendravus ,,kažkas įvyksta". Gerą patirt tokį šiltą jausmą...

Kai siaučia audra, norisi nusiplėšti drabužius.
Nusilenkti dangui ir išskleisti sparnus.
Kai vėjas drasko šakas, norisi surinkti lapus.
Priglaust juos prie krūtinės ir paleist pas paukščius...

Kaip gera, kai vėjas draiko plaukus švelnius.
Audra sieloje bėgioja angelu basu.
Tie garsai ir jausmai varo iš proto net stiprius,
Ir atsiduodu šiai beprotybei kūnu ir jausmu...

Tas saldus jaudulys ir kažkoks skausmas,
Laimė ir apmaudas – vienas jausmas.
Lyg išsilaisvinimas jai uždraustas,
Ir verkia it lietaus nupraustas....

uz eiles .....

festa rašė: uz eiles .....

Patiko ir man...tai įkėliau paskaityt ir kitiems

Kadangi čia tema apie jausmus, tai eilėraštis bus kaip tik (palinkėsiu jausmus užaugint iki...............

Nežinau autoriaus,bet man labai gražu..

Nakties vėsa
Siunciu tau aistrą
Veriančią krūtinę...
Dainuoju žvaigždėmis
Ir groju vienuma...
Pavogti gašlią
tavo mintį pirmutinę...
Ir sumaišyti saujoj su tyla...

Jei aimanuosi man šiąnakt
Kad ir sapne...
Jei ištvirkausi mintimis ar kūnu...
Nepasiklysti ten
kur slepias nežinia...
Padėsiu tau
Nes naktyje dažnai aš būnu...

Papasakot gali slapčiausią
Nuogą norą...
Ne vertint ketinu,
o išklausyt...
Net jei kalbėsim tąkart apie orą
Bus tyliai malonu klausyt...

Ir taip kasryt...
Aistroj skubu tave pelnyt...

Gražu.. Ačiū, Sida

Prie nuostabių akimirkų prisirišau, tai mano klaida.Labai sunku pažinti ramybės jausmą, kuris užplūsta priimant dabartį tokią, kokia yra, bet privalau negalvoti vien apie pergales, stengiuosi išgauti naudą iš savo nesėkmių.

Dalyt, moteris apsipylė kava palaidinę, turėjo persirengti... Dukrytė nesirengė į darželį, išėjo vėliau, nei įprasta... Žmogui nutrynė batas. Teko eiti pirkti pleistro... Jie visi pavėlavo į darbą, kai sprogo Amerikos dangoraižiai... Mintis: nesėkmė kartais, kitoje plotmėje sėkme gali pasirodyti.
Suprantu, apie ką Jūs, bet..visose situacijose galim rinktis, ką matyti, gėrį, ar blogį... Pasirinkę atitinkamai jaučiamės... Jei likimas nepašykštėjo Jums nuostabių akimirkų, Jūs, tiesiog, laimės kūdikis... Turite tokį gražų bagažą... Siūlau tuo pasimėgaut...

Tokios gražios eilės ir jaudinančios, o sakoma, kad jausmus sunku išreikšti žodžiais.Rašantiems tikriausiai kitaip.

ZAVETIS KOKIA NORS NEILINE AKIMIRKA-TOKS JAUSMAS KAD TAVES LYG IR NERA.

Metistai, o jei žavėtis eilinės dienos, eiline akimirka....

Paskaityk, gal patiks. Tu žmogus esi prie filosofijos, turėtų ,Tau, patikt. Man patiko! Įmetu gabaliuką....

,,Žinau, kad jam sunku, bet dabar bijau, kad laukiau per ilgai. Mano širdis plaka taip tankiai, kaip plaktų jo, jei paskambinčiau. Bet mano balsas skamba kaip peilių galąstojo. Ir man reikia naujo telefono- senasis žino per daug.
Keista gyventi liūdesyje. Keista gyventi dainų žodžiuose, ritmuose, lietaus lašuose, net kreditinėse kortelėse. Keista turėti raktus nuo visų spynų, kurias reikia atrakinti, bet vistiek stovėti prie uždarų durų. Nes už jų- kvėpavimas plaukuose, skambučiai pažadinantys naktį, valtys prieplaukoje… jei aš renkuosi ligą.
Bet po velnių, aš turiu ir savo ginklą! Nes tie marškinėliai nebekvepia juo, o tik primena tai, kas buvo geriausia. O aš turiu tiek daug vilčių, bet vilkiu ne tais rūbais, sakau ne tuos žodžius, dirbu ne tą darbą, gyju, bet nepasveikstu, gyvenu ne ten, kur turėčiau. Gyventi. „Kai pamatysi pelėda, prisiminsi mane“,- sakė lyg žinodamas, kad vieną dieną dings. Todėl aš suprasiu, jei mes daugiau nebekalbėsim, suprasiu, kodėl kiekvieną naktį jis miegos vis su kita, suprasiu, jei pamirš mane ir niekada nebeprisimins; tik noriu, kad liktų mano pusėje.
Sielos, apsningančios rankas. Praeis daug laiko, pastebėsiu, kad pagijau, kad jau tikrai paleidau, kad numečiau ant šaligatvio kaip kramtomąją gumą.
Ir jis nebebus tai, iš ko padarytos svajonės. "

Iš kur "ištrauktas" šitas gabaliukas, Sida? Man patiko...

cia sielos sauksmas,ir jo geriau neanalizuoti.kam buvo suprantama tas suprato.

Nusivilymas ir ilgesys sumišes su pikčiu ir netektim.Širdies skausmu ir truputėlis paslėpto pavydo

Labai malonu pasiskaityt grazius zodzius,be pykcio ir atbunda jausmas ,kad nera jau taip blogai

Sestas jausmas,-kas,visko pradzia ar pabaiga.