Iš tikrųjų mielos damos,meilė ir buitisviena kitai neturėtų trukdyti tik jas reikia išmintingai panaudoti... Tarkim-atėjus meilės metui,užmirškim buitį.... Kai imatės buities-meilės nepamiršk...

Aš galvoju, kad visų pirma reikia pamiršti apie kito žmogaus pakeitimą- tu daryk taip, o ne kitaip.Nuo tokių mažmožių atsiranda irzlumas...ir t. t.

Aš tai niekaip nesuprantu,jeigu myli ,tai ką jau puodo negali plauti??Ar jeigu puodą plaunu,tai ką mylėt negaliu? Nemanau,kad meilė yra kažkas tokio dėl kurios turi mesti viską.Jeigu ir myli ,juk mes nemetame darbo,o su mylimu žmogumi darbai pasiskirsto savaime,nes visada norisi pradžiuginti,apgauti šiluma ,nuimti rūpesčius ir t.t.Nemanau,kad vyrai dabar tokie primityvūs kaip buvo anksčiau ..Mano darbas yra mano ,o tavo yra tavo ...Kur dar likęs primityvumas ten meilė ir negyvena.

Nagi koks gyvenimas be meilės?!Kai jos nėra tai kliūna ir puodai, ir žodžiai...Visi šitą supranta, tiktai realiame gyvenime , susidarę aplinkybės,skirtingai lemia.Taigi ieškantiems senjorams visų pirma reikia suvokti ar pamilsi kitą, kaip save patį.

Sako,moterys laukia princo ant balto žirgo.Vyrai šiuo klausimu paprastesni jiems nereikia princesiu užtenka tarnaitės

Daivikė rašė: Sako,moterys laukia princo ant balto žirgo.Vyrai šiuo klausimu paprastesni jiems nereikia princesiu užtenka tarnaitės

Labai taikliai pastebėta.Dar galiu pridurti,kad tinka net visokios pakrūmių kutvėlos...bile būtų kas išrištų jų verziančią problemą