Kaip dažnai meilės jausmas perdega ir užgęsta susidūrus su įvairiais buities nesklandumais.Tai pinigų stygius, tai vieno ar kito girtavimas, tai nuolatiniai keiksnojimai ir t. t.Draugaujant viskas būna gražu...

Kartą išminčiaus buvo paklausta:
- Kas yra meilė?
- Meilė -tai laikinas išprotėjimas.
- O paskui ar protas sugrįžta?
- Tada prasideda beprotiškas pyktis.

simona1 rašė: Kaip dažnai meilės jausmas perdega ir užgęsta susidūrus su įvairiais buities nesklandumais.Tai pinigų stygius, tai vieno ar kito girtavimas, tai nuolatiniai keiksnojimai ir t. t.Draugaujant viskas būna gražu...

Ne veltui sakoma, kad meilė akla ir isimylėjėliai praranda protą ir blaivų mąstymą, o kada protas sugrįžta, pasirodo, kad ir tos meilės nebuvo.
Kur gyvena Santarvė ir Meilė tai nesudėtingaimsprendžiami ir buities, bei nepriteliaus klausimai

Buitis ir patikrina, yra meile, ar jos net ir nebuvo.Tik tankiausiai tai buna jau po laiko, nors ir draugauta buvo jau keleta metu.

Svajotoja....tik nesuprantu kam ta tvirta vyro ranka kad kvepetu svara ir pyragais As manau kad kaip tik cia reikia geros seimininkes ranku , bus ir svara ir pyragai O vyras nu ka vyras tegul tik rupinasi kad butu is ko tu pyragu kept

matai ir raganos ne visada į taikinį pataiko .Aš maniau kad tvirta vyro ranka namuose ,tai kai gauni į kupra ,jei pyragų neminkai o bulvės iš daržo su šaligatviais tai oi kaip niam ,bėk kad vyras prikastu nuplautų nuo skust tegul neskut

O kodel gi negali vienu metu vienas bulves skust, o kitas saltibarscius daryt?

Kaip būtų jei būtų. Taigi prisiminkim kiekvienas savo gyvenimo pradžią. Juk buvo nuostabu: abu tvarkėm namus, abu darže dirbom, vaikus prižiūrėjom, rytais kavą atnešdavo į lovą, dažnai bučiuodavo, dažnai atsiprašydavo. Neturėjom pinigų be nuomonės, bet nebadavom, basi pliki nebuvom ir buvo nuostabu. O dabar tos tokios kasdienybės nebėra, mes jau daugiau pavargę, pasenę. Čia kalbu apie gyvenimą su savu. O jei dabar susirastum draugą ar meilužį, tai aišku, kad bandytum prisitaikyti, gal ir vaidintum, kad tik būtų gerai. Na nežinau kaip tai būtų.

Noreciau pritarti kaimietei,bet va kavos gerti lovoje nemoku, vaidinti taip pat ne.Jau ka darau, tai nuo dusios,o ko negaliu ar nenoriu daryti, tai nedarau is vis.Vaidinimas greitai atsibosta ir ka daryti tada?

Viskas būtų gerai - meilė yra meilė, tik dažnai žmonės vaidina tuos įsimylėjusius, slėpdami savo išskaičiavimus.Kai suklystama iš nesupratimo, tai galima suprasti, bet kai apgalvotai užsidedama vienokia ar kitokia kaukė jau bjauru, o tas išryškėja jau po santuokos.

Man atrodo, kad išskaičiavimas yra bet kokiuose santykiuose. Išskaičiavimas ne ta siaurąja prasme, apie kurią dažniausiai pagalvojam - gaunama kažkokia materialinė nauda tipo išmelžti naudą tik sau. Jau pats faktas, kad bendrauji su žmogum todėl, kad tau su juo gera, malonu ir būt ir kalbėt, kai abu panašiai mąstom ir vienas kitu pasitikim. Mano išskaičiavimas susideda iš pasitikėjimo, saugumo jausmo ir kai matau, kad ir aš žmogui reikalinga dėl tų pačių priežasčių.
Meile, atsiradusia iš pirmo žvilgsnio netikiu. Pirma atsiranda simpatija, kažkiek pabendravus ji sustiprėja arba ne. O iki meilės dar toli, tam reikia laiko.

Dėl kaukių, apie kurias čia kalbam, tai daugiau ar mažiau visi jas turim ir užsidedam. Juk pažinties pradžioj kiekvienas stengiamės parodyti savo geriausias puses. Trūkumėliai ir niuansai atsiskleidžia vėliau, ilgiau pabendravus.
Neturiu uomeny atviras melagystes ir apsimetinėjimus tuo, kuo nesi.

Išmoktum Išdykėle lovoj gerti kai atneštų . Na ne tas svarbiausia gyvenime, čia tik smulkmena. Svarbiausia pasitikėjimas, supratimas, pagarba. Dar gyvenime reikia būti ir draugais, juk ir sako, kad draugas draugo neišduoda. tada ir neapkars kasdienybė ir neerzins buitis ar nesėkmės.

Na kaip čia galima užuosti meilen ? Jei iš čia esančių ką mylių tai negi aš Telšių visą gerklė per visus portalus ir diskusijas

Koks Jus naivus, p.Benai, negi diskusijose gali uzsimegsti tikra meile? Mes tik kalbame apie tai, kas parodo, buvo ji, ar jos net su ziburiu nerasta? Jei sutikus gyvenime pirma kliuti meile isgaravo, tai reiskia ir buvo, geriausiu atveju, tik susizavejimas.

Tikrą meilę sutikti turbūt ne kiekvienam duota. Nebijau prisipažinti, kad aš tokios per savo netrumpą gyvenimą nepatyriau. Iki tokios išvados priėjau perskaičiusi tokią išmintį - myli ne tada, kai nori su tuo žmogum gyventi, o tada, kai negali be jo gyventi. Tokio vyro, be kurio negalėčiau gyventi nesutikau, taigi pasidariau pati sau logišką išvadą - reiškia ir nemylėjau, tik įsivaizdavau mylinti.

Kaip dažnai būna, kai kažkas įsivaizduoja mylintis tave, tu įsivaizduoji mylinti jį - taip ir nugyvena žmonės kartu daug metų, užaugina vaikus, o kai vaikai išskrenda iš namų ir nieko nebelieka, kas toliau laikytų kartu, kiekvienas eina savo keliu. Arba toliau tempia tą vežimą vien iš įpročio, pareigos, baimės likti vienam ar dar kokių priežasčių. Bet tikrai ne iš meilės.