izide rašė: Na,o gal diskusijos iniciatorė,turėjo mintyje savigarbą. Juk anoks čia išdidumas,jei pasitrauki nuo užmigusio girtuoklėlio.Juk turi taip padaryt jri gerbi save.Kita vertus per pirmà pasimatymą užmigt yra viena o prisnūst nuobodžiam filme,visai kas kita.Tuomet protinga būtù nepabėgt,bet išeit abiem O jei visai rimtai,tai daugeliui savigarbos ( arba,vadinkit,išdidumo tikrai nėra per daug.Ir akmenukai,deja,į moteriškių daržą. Ar ne jos ,,smūgiuoja" vyrukus įvairiausiom priemonėm,kad bet kokia kaina laimėtù,kad ir vedusì vyrą. Kad ir šiokį tokį, bet kokì.Vyrukams mes sudarome visas sąlygas,kad jie trintų galvas į vis kitą pagalvę. Kaip aš juokauju,pirmisusia permiegama,po to susipažįstama. Ne veltuj trumpam iš ,,eterio"dingstantys veidai vėl pasirodo paieškose Tai ar čia ne moterų savigarbos problema?!

Va čia jau protnai pasakyta ir dar moteriškės

Savigarba ir išdidumas tai ne tas pat,bet,kaip minėjo Praskeda,reikia visur šiais dviem bruožais naudotis saikingai.Tai tik mano nuomonė. Aš manau,kad šie bruožai būdingi visiems,ne vien moterims,bet kaip moteris,juos itin vertinu ir nesigailėjau tuo naudodamasi,jeigu jie manyje kodėl turiu leisti save kažkam mane menkinti....

Savigarba,išdidumas,arogancija...Tai visai skirtigi dalykai.Jei žmogus nepakantus pažeminimams-tai savigarba.Beje,jei žmogus savęs negerbia-jo negerbs ir kiti.Arogancija-tai jau pasipūtimas,savęs sureikšminimas,pastovus noras kitą lyg ir žemesniu parodyt.Išdidumas-tai savo vertės jausmas,kuomet žmogus turi kuo didžiuotis.Pvz,ką nors reikšmingo nuveikęs,nel
aukiantis ,kad kiti jį išlaikytų,šelptų ir t.t.Taigi,manau,ši tema apie tai,kaip savigarba įtakoja žmonių santykius,kaip paveikia gyvenimą.
Kai romanų apie didingą meilę prisiskaičius sutikau "man skirtąjį",apakau nuo rodomos pagarbos.O vėlau ir tai dingo.Pasipylė skaudūs kirčiai žodžiais,išsireiškimais,ir ne vien mano adresu-pastovūs epitetai visai moterų giminei.Išnyko visos įliuzijos-pasaulio spalvos pasidarė pilkos.Po to pradėjau vertinti ne tai,kas man rodoma,o visumą.Jei kavalierius praleidžia tik mane,bet brukasi pro duris pirma kitos moters,jei automobilyje keiksnoja perėja lėtai pėdinančią močiutę,jei nepadeda surinkti vyresniam žmogui pabirusių daiktų...Tų jei-daug.Nutraukiu pažintį,nieko neaiškindama.Juk,vistiek nesupras,tik išmoks apsimetinėti man matant.Ir štai toks rezultatas.Esu viena,viena ir liksiu.Kaip sakoma rusiškai-v gordom odinočiestve.Kvaila tai,ar protinga?...Svarbu,kad man taip gerai.

izide rašė: Na,o gal diskusijos iniciatorė,turėjo mintyje savigarbą. Juk anoks čia išdidumas,jei pasitrauki nuo užmigusio girtuoklėlio. Turi taip padaryt, jei gerbi save.Kita vertus,per pirmà pasimatymą užmigt yra viena, o prisnūst nuobodžiam filme,visai kas kita.Tuomet protinga būtų- nepabėgt,bet išeit abiem O jei visai rimtai,tai daugeliui savigarbos ( arba,vadinkit,išdidumo tikrai nėra per daug.Ir akmenukai,deja,į moteriškių daržą. Ar ne jos ,,smūgiuoja" vyrukus įvairiausiom priemonėm,kad bet kokia kaina laimėtų kad ir vedusì vyrą. Kad ir šiokį tokį, bet kokį. Vyrukams mes sudarome visas sąlygas, kad trintų galvas į vis kitą pagalvę. Kaip aš juokauju, pirmisusia permiegama, po to susipažįstama. Ne veltuj trumpam iš ,,eterio"dingstantys veidai vėl pasirodo paieškose. Tai ar čia ne moterų savigarbos problema?!

Šaunuolė..... Lygiai taip aš galvoju......Vyrukai panaudoja,pameta ir vėl čia kol yra naujų aukų

nesamonė, yra taip kaip pačios norit...

Pritariu Danutei. Geriau vienam, nei su bet kuo.