Branginkime vienas kitą, dabar tokie laikai, kad išties sunku surasti kažką tikrai vertingo, ištikimo, nuoširdaus. Kartais dėl kvailo išdidumo, dėl menkiausios klaidelės iškart atsisakome savo laimės.

jau su tuo isdidumu,tai istisa problema...kur cia ta riba,o gal but cia kiekvienam asmeniskai?kuo daugiau viduj baimiu,tuo maziau lieka vietos isdidumui,savigarbai.

Baimė atsiranda dėl nežinojimo,dėl nesupratimo. Tereikia išsiaiškinti, kad neliktų baimės.Be to, aš manau, kad mes nelabai mokame bendrauti, nors tam pasiteisinimo nėra.Dabar visi skuba, o kai skubama pamirštama lygsvara tarp kalbos ir veiksmų.

Prisimenu tokį jaunystės nutikimą. Sutarėm su vaikinu eiti į kiną, susitikom prie kinoteatro. Lyg viskas ir tvarkoj buvo, bet seanso metu mano kavalierius papraščiausiai užmigo, įtariu, kad buvo išgėręs. Aš tada tyliai atsistojau ir išėjau namo. Daugiau su juo dragaut nenorėjau, kaip jis po to beatsiprašinėjo.

Tai va, kaip manot - ar čia buvo mano kvailas išdidumas, kurio dėka iškart atsisakiau savo galimos laimės, o gal protingas išdidumas, apsaugojęs nuo galimų santykių su buteliuko mėgėju?

Kas iš tų jūsų teorijų, tegul ir teisingų, jei gyvenime nieko negali numatyti išanksto. O išdidumas turi būti, kaip ir savigarba ir neleidimas save žeminti.

Išdidumas nėra blogas prigimtinis bruožas,tai netgi puiku,kai žmogus žino kada ir ko atsisakyti,nesileisti į bereikšmius kompromisus...Mįsle nesigailėk to kas atnešė skausmo,nes pakeitusi sprendimą,pamynusi išdidumą gal būtum patyrusi dar daugiau skausmo.Gyvenk toliau,o viltis nuves ten kur laukia laimė...

Išdidumo, kaip ir viso kito, reikia su saiku.

Išdidumas reikalingas-būtinai.Kartais reikia žmogui suteikti antrą šansą, pagal aplinkybes aš manau.Bet čia dar ir nuo žmogaus charakterio priklauso.Yra toks tipas moterų,kurios visą gyvenimą žeminamos ,skaudžiamos, bet jos aklai tiki ir laukia ,o gal ?.O tas gal arba sulaukia , arba depresija..

Galvoju, kad išdidumo turi išlikti pas kiekvieną- tiek pas moterį, tiek pas vyrą...

Labai jau jūs čia įdomiai pradėjote samprotauti apie tą “ išdidumą”
Bent mano supratimu čia kur kas paprasčiau būtu išsireikšti , pasipūtimas, savęs sureikšminimas ,erogancija ir narcicizmas ir visą tai apibendrinus gautusi –IŠDIDUMAS.
Deja tai nei vienas iš šių bruožų žmogaus nepuošia, nebent tokius , kuriuos mūsų laikais žūrnalistai iškelia į “pseudoelito” viršūnes. (Petruškevičius, Grigaitis, Valentaitė, Paksaitė ir daugelis kitų tuščių skarbonkių)
Deja tai nėra teigiamas bruožas normaliam žmogui.
Bent man labiau imponuoja atvirumas, nuoširdumas,

Nesutinku su senjoru Kaktusu.Pasipūtimas ir išdidumas tai visiškai skirtingi dalykai.
Kad atvirumas ir nuoširdumas gerbiamas tai jau labai šaunu.

Patys svarbiausi moteriškai lyčiai bruožai,jums pone Kaktusai nepriimtini. Iš tikrųjų sutinku su Preskeda...Reikia skirti pasipūtimą ir aroganciją nuo išdidumo.

ano rašė: Patys svarbiausi moteriškai lyčiai bruožai,jums pone Kaktusai nepriimtini. Iš tikrųjų sutinku su Preskeda...Reikia skirti pasipūtimą ir aroganciją nuo išdidumo.

Kaip visada.Kur tik įkišu nosį, tuoj širšes pajudinu.


Gerbiamoji, o kastai yra Moteriškumas???????
Pasipūtimas, savęs sureikšminimas, erogancija, tuštybės demonstravimas????? Kas???

raganyte rašė: Moteriskumas pasizymi kada apgaubi meile visus ir net kaktusa.Gal ir negerai bet nemegstu tu rimtu isveddziojimu dejevimu .Reikia gyvent su sia diena mylet visus ir tave myles .O prisidejavom ir priverkem per visa gyvenima Dabar musu dienos.Musu dienos tai ,svente tai zydejimas vysniu .Neskubekim gyventi ,nes prabegs nebegris jos

Bravo Raganyte.Gyvenkime ir džiaukimės, o ne nukabinę nosis per langą spoksokime ir depresuokime. Jei jau visiškai liūdna, tai išeini į kiemą ir psikausai, kaip skamba varpai

Kaaaktusėli,aš ne širšė,bet jei nesutinku su jūsų nuomone tai nereiškia,kad geliu... Juk čia tam ir pasirodome,kad pasiginčytume,padiskutuotume iš širdies,o ne pataikaudami....

Na,o gal diskusijos iniciatorė,turėjo mintyje savigarbą. Juk anoks čia
išdidumas,jei pasitrauki nuo užmigusio girtuoklėlio. Turi taip padaryt,
jei gerbi save.Kita vertus,per pirmà pasimatymą užmigt yra viena,
o prisnūst nuobodžiam filme,visai kas kita.Tuomet protinga būtų-
nepabėgt,bet išeit abiem
O jei visai rimtai,tai daugeliui savigarbos ( arba,vadinkit,išdidumo
tikrai nėra per daug.Ir akmenukai,deja,į moteriškių daržą.
Ar ne jos ,,smūgiuoja" vyrukus įvairiausiom priemonėm,kad bet kokia
kaina laimėtų kad ir vedusì vyrą. Kad ir šiokį tokį, bet kokį. Vyrukams
mes sudarome visas sąlygas, kad trintų galvas į vis kitą pagalvę.
Kaip aš juokauju, pirmiausia permiegama, po to susipažįstama.
Ne veltuj trumpam iš ,,eterio"dingstantys veidai vėl pasirodo paieškose.
Tai ar čia ne moterų savigarbos problema?!

kazkodel diskusija liecia tik moteru isdiduma. O vyrai vadinasi jo neturi? gal p. Kaktusas pagalvotu apie tai?