Darbas tai kažkas tikro, patvaraus. Tai kartu ir tikslas, ir prasmė.
Nors šiame forume dalyvaujančių didelis būrys pensininkų, tačiau esu įsitikinusi, kad jie darbuojasi ir toliau.Įdomu kas atrandama naujo...

Galvojama, kad darbu priartėjama prie savo prigimties pagrindinio tikslo.Juk dirbi ir mokaisi, o kai ką naujo supranti ir vėl dirbi.Dauguma senų žmonių taip ir kalba: Gyventi reikia mokytis tol, kol gyveni.Vienas dalykas yra suprasti ir nieko neveikti, o kitas- suprasti ir tai ką supranti, paversti darbu.Tada ir vienatvei mažiau laiko lieka.

Aš manau, kad savo jau atidirbau ir nusipelniau mažinti tempą ir gyventi pagaliau savo malonumui: skaityti, patinginiauti, pasilepinti. Nors dar turiu" 0,5 darbo" , likusį laiką leidžiu "patogiai". Ir sąžinė negraužia.

simona1 rašė: Galvojama, kad darbu priartėjama prie savo prigimties pagrindinio tikslo.Juk dirbi ir mokaisi, o kai ką naujo supranti ir vėl dirbi.Dauguma senų žmonių taip ir kalba: Gyventi reikia mokytis tol, kol gyveni.Vienas dalykas yra suprasti ir nieko neveikti, o kitas- suprasti ir tai ką supranti, paversti darbu.Tada ir vienatvei mažiau laiko lieka.

Apie kokį darbą šnekat? Ta prasme - darbą už pinigus, pagal specialybę, darbdaviui? Ar šiaip darbą, bet kokį?
Gėlyčių ar daržovių auginimas, siuvimas, mezgimas ir t.t. pagal mane irgi darbas. Kartais ir atnešantis ne tik moralinę, bet ir materialią naudą.
O tupėti kokioj kontoroj, prie staklių ar mokyklos klasėj kol tave iš ten pirmyn kojom išneš gal kam ir smagu, bet čia jau skonio reikalas.

Ox jus skruzdelytes tauskalytes Ko cia apie darbus sapnuojat Jug atidirbom ir sunkiai Dziaukimės kol turim sveikatos gyvenkim sau Darbam galo nebus Ir kad man apie tai nei cyp Tegul dirba jauni .Vaikai anukai O mes puoskimės ,sokim ir dainuokim Dabar musu dienos musu naktys

raganyte rašė: Ox jus skruzdelytes tauskalytes Ko cia apie darbus sapnuojat Jug atidirbom ir sunkiai Dziaukimės kol turim sveikatos gyvenkim sau Darbam galo nebus Ir kad man apie tai nei cyp Tegul dirba jauni .Vaikai anukai O mes puoskimės ,sokim ir dainuokim Dabar musu dienos musu naktys

O tu tikrai šaunuolė ir verta gero šokėjo (kuriam kiaušai nemaišo) ir gero dainininko (kuriam nereikia kiaušų prieš pradedant dainuoti?

Oje tai kam čia tokia nelaimę ?

simona1 rašė: Darbas tai kažkas tikro, patvaraus. Tai kartu ir tikslas, ir prasmė. Nors šiame forume dalyvaujančių didelis būrys pensininkų, tačiau esu įsitikinusi, kad jie darbuojasi ir toliau.Įdomu kas atrandama naujo...

O aš užjaučiu tuos žmones, kurie ir sulaukę pensijos priversti darbuotis toliau. Tiesa, dabar tas pensijinis amžius vis tolinamas, bet tik dėl valdžios sumastytų priežasčių.
Visgi ne veltui tarybiniais laikais moterys į pensiją eidavo nuo 55 metų, vyrai nuo 60-ies ir tai kažin ar šiaip sau. Matyt buvo kažkoks mokslinis tam pagrindimas, ne kitaip. Matyt iki to amžiaus išnaudojamas kažkoks darbingumo limitas ir ateina laikas užleisti vietą jaunimui.
Bent jau pagal save sprendžiu. Nors ir mėgau visada savo darbą ir dabdaviai manim nesiskundė, bet jau keli metai kai pastebiu, kad pasikeičiau. Dirbi automatiškai, jau nebesinori nei kokių naujovių mokytis, labiau erzina viršininkų kvailumas ar nerealūs reikalavimai, aplamai jau nervai nebe tie.
Ir tikrai nesutinku, kad darbas tai kažkas patvaraus. Nieko patvaraus šiam sviete nėra, ypač samdomas darbas.