Ruduo, o aš prakalbau apie meilę.Skaitinėjau, skaitinėjau čia tuose puslapiuose ir liko neaišku...

Juk daugumą čia susirinkusių atvedė meilės poreikis- jos trūkumas.Gaila, tačiau apie tai nekalbama.Kalbama apie vienatvę arba pasisvaidoma grubiais, tuščiais žodžiais.Tiesa, buvo pasakyta, kad
tarp 70- ečių meilės jau nebūna, bet tai gali būti jos atmaina. Daleiskim per dešimtmetį bendro gyvenimo gali tas pradinis simpatijos jausmas peraugti į kažką didesnio.Na kaip jūs manot?

Kiek perskaičiau knygų, kiek įdomių minčių radau, kiek įvairiausių meilės apibudinimų radau įvairiuose traktatuose, tačiau nei vieno neradau pasikartojančio, o tu nori, kad kažkas iš čia sėdinčių atsakytu.
Psakysiu savo nuomonę ir tik savo.
Kai sutinki priešingos lyties atstovą (šiuo atveju Moterį) ir be jos žemė slysta iš po kojų , o šiferis ant stogo trūkinėja ir su ja pragyveni 50 metų, meilės apibrėžimo nebereikia ieškoti. Viskas stojasi į savo vietas.
O jei gyvenimą pradedi "nuo lovos" ar "iš reikalo" ar "su matematinėm formulėm"(suprask iš išskaičiavimo) , tada ir kyla dilema , o kas ta meilė tokia per asaba?

Visiškai teisingai pasakyta, bet čia bendraujantys, nors ir ne 20-mečiai,tačiau vistiek turintys viltį patirti ką nors panašaus į meilę.Galbūt, pirmam plane bus ne aistra, o kitos žmogiškos savybės.Net ir plutoniška meilė kažin ar tenkintų.
Nors meilei metai neegzistuoja.

Prekseda rašė: tarp 70- ečių meilės jau nebūna,

na ir kas gi taip nusprendė? Kur toks tyrimas buvo atliktas?
dazniausiai taip teigia jaunesni, kuriems dar iki 70 tolokai.... o ar tai ne isankstine nuostata?...
pasvarstykim.... ir kuo gi skiriasi sirdis 20 ir 70? paseno? nieko nebejaucia? savo jausmus palyginkim, juk dazniausiai sirdyje tebeliekas tas -iolika. galbut patirtis liepia atidziau rinktis, galbut sunkiau surasti ta meiles objekta, bet manau kad lygiai taip pat isimylima, kaip ir jaunysteje. ..Taciau, kadangi labai galinga isankstine nuostata, kad vyresnis ir jau viskas turi buti kitaip, paprasciausiai vyresniame amziuje slepiami, kitaip isreiskiami jausmai...

na zinoma cia tik mano nuomone ir isitikinimas...

Sutinku su pasisakiusiųjų nuomone,tačiau kodėl lietuviai bijo, o gal nesiryžta, prakalbėti apie savo jausmus šalia esančiam.Juk kiek daug prarandama - atsiranda nepasitikėjimas, nutylėjimai.Galbūt , todėl ir atsiranda tokie leptelėjimai, kad tarp 70-mečių nebūna meilės.

jill rašė: Prekseda rašė: tarp 70- ečių meilės jau nebūna, na ir kas gi taip nusprendė? Kur toks tyrimas buvo atliktas? dazniausiai taip teigia jaunesni, kuriems dar iki 70 tolokai.... o ar tai ne isankstine nuostata?... pasvarstykim.... ir kuo gi skiriasi sirdis 20 ir 70? paseno? nieko nebejaucia? savo jausmus palyginkim, juk dazniausiai sirdyje tebeliekas tas -iolika. galbut patirtis liepia atidziau rinktis, galbut sunkiau surasti ta meiles objekta, bet manau kad lygiai taip pat isimylima, kaip ir jaunysteje. ..Taciau, kadangi labai galinga isankstine nuostata, kad vyresnis ir jau viskas turi buti kitaip, paprasciausiai vyresniame amziuje slepiami, kitaip isreiskiami jausmai... na zinoma cia tik mano nuomone ir isitikinimas...

sutinku,pritariu.......ir tikiu,kad vyresniame amžiuje meiles jausmas labiau įvertinamas.

Labai patiko žodžiai„ Gyvenant žemėj
meilė reikalinga,
kaip šviesi svaja,
amžinos vilties glėby...“
Gyvenimas tiktai vienas, nesikartojantis - mylėkime ir būkime mylimi. Amžius visai nesvarbu.

Tikriausiai būna meilė ir tarp 80-mečių. Mano uošviams jau 86, o kartu jie jau 62 metus. Ir jie myli vienas kitą... Baltas pavydas ima

Kaip sakoma - širdis nesensta niekad.

skaitineju jusu pasisakymus apie meile ir toks jausmas,kad esu vaiku darzely ir visi vaikai praso duokit man pagaliau ta saldainy tai taip skanu buvo! na sutiksit jus ta savo svajoniu vyra ir ka darysit su ta savo meile?ir davai langus plauti,radija pasigarsinsit,per langa is vienisu kaimyniu saipysites..va kokia nevykele,o as tai pagaliau sutikau savo meile.kertu lazybu,kad puse is cia padusaujanciu net nesupranta ko jos nori.ar daugiau energijos gauti(nes isimilejimo jausmas veikia kaip geras narkotikas ir gali testis iki keleto metu) ar pramogu.

Klajoklė rašė: Tikriausiai būna meilė ir tarp 80-mečių. Mano uošviams jau 86, o kartu jie jau 62 metus. Ir jie myli vienas kitą... Baltas pavydas ima

Tame ir skirtumas, kad jie vienas kitą sutiko ne būdami 80-ies, net ne 40-ties, o daug anksčiau. Ir sugebėjo išsaugoti tai, ką kažkada vienas kitam jautė. Ir nuo elementaraus įsimylėjimo iki brandžios meilės perėjo visas stadijas.
Buvo kažkuri jūsų įdėjusi čia (ar kurioj kitoj temoj, nepamenu) labai neblogą jauno psichologo Dariaus Ražausko paskaitą apie vyro ir moters meilę. Tikrai verta dėmesio paskaita. Ir jei viskas su mūsų meilėm būtų taip, kaip turėtų būti, tikrai nesvaigtumėm čia apie kažkelintas "obuoliukų puseles" ir meilę, sulaukus vos ne 70-ies...

Tikrai juokinga skaityti pagyvenusių moteriškių svaičiojimus apie nežemiškas meiles ir teiginius, kad "širdis nesensta". Dar kaip sensta. Ir ne tik širdis, bet ir kiti organai, o kartu ir dingsta nepastebimai ir buvęs grožis ir patrauklumas. Gaila, aišku, bet taip jau yra - vyrai myli akimis. Ir ką jie mato pries save?
Ir nereikia svaigti apie jokį dvasinį grožį, protą ar dar ką panašaus, kai aplink pilna ir jaunesnių ir patrauklesnių.
Bet ar verta dėl to sielvartauti? Tikrai manau, kad ne. Būkim realistės. Ir tikrai vertėtų žinoti kam tas diedas reikalingas senatvėje. Neįtikina jokie eilėraščiai apie sielos vienatvę ir panašius sriūbavimus pries mėnulį

Prašau nepykti, bet pasakiau tik tai, ką tikrai galvoju.

Klajoklė rašė: Tikriausiai būna meilė ir tarp 80-mečių. Mano uošviams jau 86, o kartu jie jau 62 metus. Ir jie myli vienas kitą... Baltas pavydas ima

Tame ir skirtumas, kad jie vienas kitą sutiko ne būdami 80-ies, net ne 40-ties, o daug anksčiau. Ir sugebėjo išsaugoti tai, ką kažkada vienas kitam jautė. Ir nuo elementaraus įsimylėjimo iki brandžios meilės perėjo visas stadijas.
Buvo kažkuri jūsų įdėjusi čia (ar kurioj kitoj temoj, nepamenu) labai neblogą jauno psichologo Dariaus Ražausko paskaitą apie vyro ir moters meilę. Tikrai verta dėmesio paskaita. Ir jei viskas su mūsų meilėm būtų taip, kaip turėtų būti, tikrai nesvaigtumėm čia apie kažkelintas "obuoliukų puseles" ir meilę, sulaukus vos ne 70-ies...

Tikrai juokinga skaityti pagyvenusių moteriškių svaičiojimus apie nežemiškas meiles ir teiginius, kad "širdis nesensta". Dar kaip sensta. Ir ne tik širdis, bet ir kiti organai, o kartu ir dingsta nepastebimai ir buvęs grožis ir patrauklumas. Gaila, aišku, bet taip jau yra - vyrai myli akimis. Ir ką jie mato pries save?
Ir nereikia svaigti apie jokį dvasinį grožį, protą ar dar ką panašaus, kai aplink pilna ir jaunesnių ir patrauklesnių.
Bet ar verta dėl to sielvartauti? Tikrai manau, kad ne. Būkim realistės. Ir tikrai vertėtų žinoti kam tas diedas reikalingas senatvėje. Neįtikina jokie eilėraščiai apie sielos vienatvę ir panašius sriūbavimus pries mėnulį

Prašau nepykti, bet pasakiau tik tai, ką tikrai galvoju.

juk visos is musu jau buvom buvom isimylejusios ir ne karta..tai jeginis jausmas,energija liejas per krastus,viskas lux,bet viskas turi savo pabaiga.ir faustina,jus teisi...isimylejimo traukinys jau nuvaziavo,bet dabar liko jachtos ir lektuvai moteriai tikrai yra kur save realizuoti.dar labai rekomenduoju Torsunovo paskaitu pasiklausyti...pades nepades....bet rekomenduoju

Aš papriestarausiu,(kad meiles tarp vyresnių žmonių nebebūna )....Pasakoju visada pavyzdžiais; mano pačios ar pažįstamų ; šiuo atveju mano drauges , mamos istorija...
Ji iš tų moterų :kurios tekejo ir nesiskyrė ( nors gyvenimas buvo šūd)..., bet čia atskira , kita istorija kitom temom....Ar verta taikytis? Kokios pasekmės arba kokią kainą mokame?
Gyveno ... bėgiojo pas kaimynus,slapstesi su vaikais be kampo ir vietos ujama kaip ta "kalė" kentėjo , vis nubraukdama ašarą tyliai nešė savo kryžių :gal mylėjo? Vaikai užaugo sukūrė šeimas ,vyras pragėrė ne tik gyvenimą ,bet ir sveikatą žodziu atgulė į lovą ir iš jos nesikele 10 metų ji jį slaugė. Pasitiesdama matrasą šalia jo miegojo.
Visi tik stebėjosi,bet kodėl? Tave juk mušė , žemino
, o tu vis tiek miegi šalia jo.Ji tik sypsodavosi ir atsakydavo,kad aš prisiekiau prieš dievą..Jis ir mirė per Šv.Kaledas,kad nebūtų užmirštas!
Praėjo kiek laiko visai nedaug ....Ji sutiko vyrą, žmona jau buvo mirusi ,gyveno jis 15 km atstumu.Buvo girdėjęs apie ją ,matęs .. Vienu žodžiu susitiko jie,kai abiem buvo per 70 metų.Aš prisimenu,kaip ji džiaugėsi ,savo dukrai,kad pirmą kartą gyvenime pasijuto MOTERIMI !!!Taip moterimi 70 m Jūs neapsirikote.Kartu jie jau 10 metų!Ir nesvarbu,kad jiems jau po 80metų !Ji tiesiog žydi !!Tai atsakykite man KAS TAI???Gal tai atsitinka retai,bet atsitinka.....Linkiu visiem sutikti tai...