Tai va, Kaktusai,nuvykai į Zanavykų turgelį, nusipirkai bulvyčių, parvežei jas į namučius savajai, grįžusiai iš šiltnamio, dviese išsivirėt, pavalgėt su žemaitišku kąstiniu(kurį darydamas, kaip ir kiekvienas įsimylėjęs žmogelis, truputį paaštrinai, na, bet nieko)ir, atsisėdęs prie kompiuterio, pasvajojai.
Bravo, svajok ir užrašinėk savo svajones toliau, mes paskaitysim.Vis geriau, negu nieko.

Kaktusas44 rašė: Auguste rašė: Tokius veikalus skaitydama turbūt kiekviena įsivaizduojam, kai elgumės tos moteriškės vietoj. Vyruko naglumas kažkiek gal ir pagirtinas, tiksliau gal ryžtingumas. Gal ir gerai, o tai pilsto iš tuščio į kiaurą, lyg patys savęs bijodami, o gal ir nežinodami, ko gi jie tikrai nori... Va tik tas momentas, kai paskambino duktė, kad užsuks pas mamą nelabai suprantamas. Būčiau kaip tik suiunteresuota, kad duktė susipažintų su mano nauju pažįstamu. Nuomonė iš šalies artimo tau žmogaus nepamaišytų O tas "kulinaras" išsigando ir nusimuilino...Aha, reiškia nerimtas ir dar bailys Siūlyčiau pasigilinti kieno duktė

Atsiprašau autoriaus Mat kaip būna kartais - tik vienas praleistas žodelis iškreipia visa reikalo esmę

Įdėmiau paskaičius paskutinę nuotykių dalį jokiu įsimylėjimu čia nekvepia.
Cituoju autoriaus sakinuką:

"Reikalas pakvimpa paraku, bereikia tik detonatoriaus ir rodos sprogs, nes diena, kurią tikėjausi praleisti su planuotais nuotykiais, pavirto į nepageidaujamų nuotykių dieną."

Taigi, eilinis nuotykis, kurį sugadino duktės skambutis ir tiek Nejau prisipažinsi, kad esi ne namie ir dar ne vienas, o jei greičiausiai dar namie ir žmona laukia?

sibilė rašė: Belieka tik spėlioti, ką tuo metu veikia pagrindinio herojaus žmona. Jau lyg ir vėsoka kapstytis šiltnamyje, auginant ekologiškas daržoves, ar ne?

Turiu kilogramą šuns vilnos, sumaišiau su avies, gavosi du, tai dabar anoji verpia ir tuoj ims megsti kojines, nes sinoptikai pranašauja šaltą žiemą. Gal dar spės ir megstini numegsti.Galėtum padėti-skolnas nelikčiau

tigriukė rašė: Tai va, Kaktusai,nuvykai į Zanavykų turgelį, nusipirkai bulvyčių, parvežei jas į namučius savajai, grįžusiai iš šiltnamio, dviese išsivirėt, pavalgėt su žemaitišku kąstiniu(kurį darydamas, kaip ir kiekvienas įsimylėjęs žmogelis, truputį paaštrinai, na, bet nieko)ir, atsisėdęs prie kompiuterio, pasvajojai. Bravo, svajok ir užrašinėk savo svajones toliau, mes paskaitysim.Vis geriau, negu nieko.

Reikia ne tik skaityti, o įsijungti į diskusiją, nes JANINA 5 iškėlė tikrai aktualią temą

Vargeli, tu vargeli?.. Ir kada Tu, Kaktusėli, užaugsi? Pradžioje Tavo mintys pilnos svajonių ir fantazijos...Bet pabaigoje vis kažkokie nesklandumai atsiranda... o taip norėtus kūrinio su laiminga pabaiga...

lorana rašė: Vargeli, tu vargeli?.. Ir kada Tu, Kaktusėli, užaugsi? Pradžioje Tavo mintys pilnos svajonių ir fantazijos...Bet pabaigoje vis kažkokie nesklandumai atsiranda... o taip norėtus kūrinio su laiminga pabaiga...

Nors viena pastebėjo kur pradžia, kur pabaiga, kam česnakas o kam kvietkeliai
Lorana, o kaip gyvenime??? Gi pradžioje taip pat svajonės, planai , pasimatymai, išsiskyrimai su nežinia ir pergyvenimais, vėl susitikimai, sprengimai . Vėliau gyvenimiški nutikimai su prieskoniais, su druska ir pipirais, su česnaku ir krienais , kurie vienam prie širdies , kitam tik šiaip sau. Va čia ir atsiveria „dviejų salų gamtovaizdis“ ir nei vienam nevalia tą gamtovaizdį keisti, jei norima gyventi santarvėje. Yra dvi salos, du Robinzonai ir anot JANINOS 5 tik vienas tiulikas ir retsykiais net tas pats užimtas, kai kitam „paleidžia vidurius“, bet jei ir tada sugebėsi neapdergti kito-gyvenimas jums nuskilo ir tiltas tarp skirtingais gamtovaizdžiais salų tik stiprės

Lorana,negi nesi auginus kaktuso jis labai ilgai auga Bet kai uzauga ir prazysta kvapa gniauziantis grozis

Raganyte, auginau kaktusus. Pati geriausia gėlė,- mažiausiai reikalaujanti priežiūros.
Bet šis kaktusas įsikūnijęs žmoguje... Tai ypatingas. Mataį,jo paties ,,spygliai" kutena jį... Ir tai išraiškingai atsispindi jo kūryboje. Kartais jo mintys tai suktai išvystytos,kad tekstą reikia skaityti keletą kartų... Ir tai nežinia ar teisingai jas supratau...

lorana rašė: Raganyte, auginau kaktusus. Pati geriausia gėlė,- mažiausiai reikalaujanti priežiūros. Bet šis kaktusas įsikūnijęs žmoguje... Tai ypatingas. Mataį,jo paties ,,spygliai" kutena jį... Ir tai išraiškingai atsispindi jo kūryboje. Kartais jo mintys tai suktai išvystytos,kad tekstą reikia skaityti keletą kartų... Ir tai nežinia ar teisingai jas supratau...

Suki, sukioji ir galiausiai supranti, kad gyvenimas yra gražus

lorana rašė: Bet šis kaktusas įsikūnijęs žmoguje... Tai ypatingas. Mataį,jo paties ,,spygliai" kutena jį... Ir tai išraiškingai atsispindi jo kūryboje. Kartais jo mintys tai suktai išvystytos,kad tekstą reikia skaityti keletą kartų... Ir tai nežinia ar teisingai jas supratau...

vsada zaviuosi tais, kurie geba kurti. visai nesvarbu ar tai rasymas, ar tai rankdarbiai.... siuo atveju zavi kaktuso kuryba.... o teksta, be abejo, kiekvienas interpretuosim savaip, pagal savo issilavinimo/sugedimo laipsni...