Pasaulyje viskas keičiasi...

Kalbėk,
Jei tavo žodžiai svarbesni už tylą.
Aplėbk,
Jeigu tavo rankos didesnės už motinos meilę.
Bučiuok,
Jeigu tavo lūpos saldesnės už pavargusį miegą.
Mylėk,
Jeigu tavo širdyje telpa ir mano gyvenimas.
Pasilik,
Jeigu imdamas mokėsi ir duoti.
Būk mano dienomis,
O naktį aš pati gerai pažįstu.
Ir išeik,
Jeigu tavo išdavystė bus didesnė už mano atleidimą.
A.Z.

berods, kad čia Angelinos Zolotorienės eilės????
Gal klystu? Knygoje daugiau pasakyta

Tu parašyk man meilės laišką-ilgą ir nebylų,
Be žodžių ir be frazių banalių.
Širdies tik gaudesys-sutrupina lai tylą,
Lai veriasi gili versmė jausmų.

Tu nutapyk man meilės laišką-ilgą ir nebylų,
Iš lengvų plunksninių debesų.
Lai nuo žiedų rasotų vaiski migla pakyla,
Ir grįžta kupina minčių tavų.

Tu sudėliok man meilės laišką-ilgą ir nebylų,
Iš pasiklydusių visatoje žvaigždžių.
Mėnulio pilnaty šventi jausmai prabyla,
Per tamsą skverbias žiburiai tavų akių.

Tu atplukdyk man meilės laišką-ilgą ir nebylų,
Nuo šniokščiančio upokšnio akmenų.
Vaivorykštės lai spalvos,jo pursluose pažyra,
Gaivina lūpas aibe bučinių.

Deja,pastaruoju metu mes gauname ne laiškus,o tik trumpasias žinutes.Labai konkrečias.Apie vienintelį poreikį

Jei tik gauni žintes "... Apie vienintelį poreikį... " -tai patarimas. Nešvirialink į kairę ir į dešinę savo tel. Nr.

Ir kaip čia atsitiko,kas įžvalgusis,nuovokusis Kaktusas prarado gebėjimą atskirti metaforas nuo konkrečių dalykų?Ar tik ne atatinkamas išsilavinimas regėjimui trukdo?Labai praverstų gebėjimas skaityti tarp eilučių

danutes rašė: Ir kaip čia atsitiko,kas įžvalgusis,nuovokusis Kaktusas prarado gebėjimą atskirti metaforas nuo konkrečių dalykų?Ar tik ne atatinkamas išsilavinimas regėjimui trukdo?Labai praverstų gebėjimas skaityti tarp eilučių

Aišku kad trukdo. Visą gyvenimą mikrometrus gaudžiau , tai dabar net musės barščiuose (savuose) nbepastebiu

Neturiu kam rašyti meilės laiško tai pacituosiu perskaitytą.
„ Mano mylimsis, niekada nesijauskite vienišas.Mano širdis plaka greta jūsiškės. Jūsų veidas kas rytą tampa man prieglobsčiu, jį matau prie savęs ir viliuosi, kad sveikindamas aušrą jūs taip pat pirmiausia išvystate ir paliečiate mano veidą...Brangusis, išmokei mane daugybės gerų dalykų, be visų kitų - kad žmogus turi būti stiprus ir griežtas sau...“
Tai iš tiesų, gražūs ir jaudinantys moters žodžiai vyrui. Ji rašo jam.

Kaktuse,tuos mikro metrus atidėk,užsidėk akinius ir gaudyk centimetrus.Juk,jei tos musės labai dažnai į barščius įpuls,liksi nevalgęs.Teks įšpilti.Ir,pasikabink musgaudžius.

visada pasiruoses

Suaugusiems pasakos kartais reikia labiau negu vaikams. Ypač apie meilę... Rytoj tokia diena, kai galime ją sukurti mylimam žmogui (jei jį turime). Visiems gerų emocijų!