Meilė nėra kažkas, ką galima užsisakyti ar panorėjus gauti...Ji graži, nenuspėjama, laisva, stipri ir savarankiška...Jei kas tiesiogiai sutiksite - perduokite mano padėką už visus stebuklus, kurie vyko Jos dėka...

Su Meilės diena visus!!!
“Gyvenimas yra meilė… jei tu ilgiesi meilės, tu ilgiesi gyvenimo… jei ilgiesi gyvenimo – tu negyveni, tu lauki…”

Kas mes būtume be meilės? Ar būtumėme laimingi? Žmogui reikia žmogaus. Visada.
Mes gamos vaikai. O gamtoje, apsidairykite – tiek meilės… Lietus myli žemę, saulė myli visa, kas gyva pasaulyje, upės suteka į jūras, jų laukiančias, paukščiai, drugeliai skraido po du… net katinai pavasarį vaikšto po du
Kas būtų žmogus be meilės? Gimtų ir mirtų...
Todėl mylėkime, dalinkimės meile, ir netylėkime, kai mylime – kalbėkime, sakykime gražius žodžius, nustebinkime netikėtais poelgiais…
Šito nebus per daug mūsų monotoniškame gyvenime. Ir pasidžiaukime, kad yra tokia puiki diena – Meilės diena

Jei jums kas nors nepatinka kituose žmonėse, vadinasi tai yra jumyse (tas pats, jei jums patinka). Priimkite žmones tokius kokie jie yra. Keiskitės patys ir pasaulis pasikeis. Nebijokite spręsti problemų, nebėkite nuo jų - tai savęs apgaudinėjimas.
Peržvelkit savo gyvenimą. Nemalonius įvykius pakeiskite tokiais, kokius norėtumėte matyti. Tokiu būdu keisis jūsų jausmai, valysis ir sveiks siela, atitinkamai keisis gyvenimas...

Is visu Dievo dovanu zmogui pati brangiausia - talentas myleti...Mylek ne tai ,kas amzina, o tai kas du kartus nesikartoja

Tikrai, ji ateina netikėtai, užgriūva kaip lavina, nespėji net kvapo atgauti...bet taip atsitinka...visoms linkiu, kad būtų tas vienintelis...nepakartojamas...Tik va, nesugadinkim to jausmo savo pragmatiškumu, nepasitikėjimu, suvaržymais...Labai sunku tyra širdim priimti tą jausmą,neabejoti juo, neieškoti kažkokių tariamai užslėptų priežasčių,kodėl tai vyksta...reikia mylėti arvira širdim,kaip kad moka tik vaikai...bet ar mes dar galim taip, po visų negandų,problemų...ne-inau, bet visiems linkiu TAI patirti...

Lavina uzgriuna staiga ir netiketai, kazin ar taip buna su meile. Prisiskaitet visokiu eiliu ir svaiciojat kaip kokios 15-metes Ar ne laikas suaugti?

Tikra meile ateina palaipsniui. Sutinki zmogu, tau jis simpatiskas, malonus, toliau bendraujant pamatai ir kitas jo savybes, kurios tave traukia...O paskui jau pastebi, kad nori visa laika but su juo kartu, nesinori skirtis net trumpam. Ir tik tada supranti, kad tu ji myli. Idealu, kai ta pati jaucia ir jis tau.
Deja, labai daznai taip nebuna. Tu myli, o jis ne arba atvirksciai.

Va ir padiskutuok su jumis! Niekam nieko asmeniskai as netaikau - kur jus ta perskaitet, Nikute? Ir mintys mano net labai draugiskos, tikrai be jokiu asmeniskumu.
Kiekvienas turim savo patirtis ir esam panasaus amziaus. Tai kodel gi negalim kalbeti kaip suauge zmones?

Laba diena,pirmiausiai tai Anzelmutei,nes ja prisimenu,kaip viena is senesniu,ne pagal amziu,sitos svetaines lankytoju.As ir vel Vokietijoj,laisvo laiko daug,tai vel prisiminiau sia svetaine,nes bunant Lietuvoj tikrai nera kada nuobodziauti.Ir vel noriu sutikti su Anzelmutes mintimis.O palyginimui papasakosiu apie moteri,pas kuria as Vokietijoj ir dirbu.Jai 92m.,praeitais metais lapkricio m.ji palaidojo savo 96m.vyra,su kuriuo isgyveno santuokoj 65m.Tai yra daugiau,negu mums dabar yra metu,nes matau,kad tikrai cia esam mazdaug panasaus amziaus.Maciau,su kokiu atsidavimu ji slauge vyra iki paskutinio atodusio,nors vakarais pati vos laikydavosi ant koju,kaip jis,net labai pablogejus sveikatai,vistiek sakydavo,kokia ji grazi ir kaip jis ja myli.Kaip ji jam garsiai kiekviena diena net pora valandu garsiai skaitydavo knygas,o vakarais pries miega skambindavo,ka nors fortepijonu,ir pati girdejau,kaip jis tyliai pritardamas niuniuodavo.Dar daug tokiu sirdi gniauzianciu epizodu stebejau ir pavydejau baltu pavydu.Stebeti tikra meile,tokio amziaus ir tiek kartu isgyvenusiu zmoniu tai didele dovana,nes as pati pasisemiau tikrai daug geru emociju,gavau tos geros energijos,noro gyventi ir dziaugtis gyvenimu.Teisybe,galvojau,kad Fr.Gabriele palus,likusi viena.Zinokit ji puikiai laikosi,kai kalbam apie jos vyra,istryksta asara,bet siaip liudesiui ji tikrai nepasiduoda.Neziurint jos 92m.,nugaleto kruties vezio,ji labai gerai atrodo,turi puikia atminti,kiekviena ryta plaukioja baseine,eina pasivaikscioti,skaito knygas,groja,bendrauja su draugais ir tikrai nepasiduoda melancholijai.Norejau trumpai,o kiek prirasiau.

Graziai parasei, Violeta. Tikrai galima pavydet tokiu dvieju zmoniu santykiu, ne kiekvienam taip pasiseka gyvenime.
Mane sioje temoje uzkabino Nikutes idetame eilerastyje zodziai - "negaliu gyventi be taves". Suprantama, kad tai retorika - ir galim ir gyvenam! Taip, skaudu ir sunku prarasti mylima zmogu, bet gi gyvenimas tesiasi! Laikas apgydo zaizdas ir zmones gyvena toliau. Net pradeda dairytis aplinkui ir kazko dar ieskot, tikedamiesi rasti nauja uzuoveja.
Tai kam tie zodziai? Negaliu...Juk nesizudai, nepasikari, reiskia gali!
Tikrai nenoreciau, kad kazkas man pasakytu - as negaliu be taves gyventi. Juk tai toks baisus isipareigojimas ir atsakomybe pries kita zmogu. O gal as tam zmogui to nejauciu? Jautiesi be kaltes kaltas, kad neatsakei i zmogaus jausmus tau. O juk meiles tikrai neuzsakysi nors ir kaip noretum kartais.

Na taip, Anzelmute, tikra tiesa. Be to, aš manau, kad meilės nereikia suabsoliutint. Galima ir kitomis meilėmis gyventi, jeigu nėra tikrosios. Net meilė Dievui gali užpildyti gyvenimą ir padaryti jį gražų. Aš, pavyzdžiui, (iš)gyvenu nepaprastai didelį meilės ryšį su gamta, su josios stebuklais.

O kas yra tikroji meile,kas zino atsakyma?Man rodo,kad pats zodis meile taip daznai reikia nereikia vartojamas,kad nustojame jausti is tikro,o kas ta meile yra.Jaunystej buvo paprasta ir aisku-isimylejai,valgyt,miegot negali,eiles rasyt,juoktis,verkti norisi-viskas aisku,sirdi aplanke meile.Dabar tai mes zinome,kad tai dazniausiai tebuvo isimylejimas.Prisimenu,kai 14-mete dukra man reze-mama,tu nieko nesupranti,tu jau pamirsai,kas yra meile!Man tada buvo 32m.,o dukrai,metusiai man tooki siaubinga kaltinima jau paciai dabar 37m.Gardziai juokiames,prisiminusios.O mano naujausia meile nuotraukoj man ant ranku-anukyte Emilyte.

Norėčiau pacituoti nežinomo autoriaus eilėraštį:
,,Meile, ar žinai, kad tu viena tokia esi -
Nekalta, tyra, kaip krištolas skaidri,
Nuolat ieškoma, prarandama,
Daugelio taip trokštama ir laukiama,
Taip dažnai pažeminama ir išduodama,
Tu būni ir auksu žibanti ir vargana,
Bet niekad , niekad – nenuperkama…
Meile, ar žinai, kad tu viena gali,
Būti ir baltu švelnumo angelu
Ir aistros karštos liepsna širdy,
Tu gali pakelt aukštai į dangų,
O po to nublokšt be gailesčio žemyn,
Tu gali atimti protą
Ir daryti ką tik nori su širdim…
Meile, ar žinai, kad kartais tu būni žiauri,
Ateini, padovanoji vilti,
Ir staiga be pėdsakų dingsti,
Išeini, palikus tuštumą širdy,
Skausmą ir prisiminimų ašaras nakty,
Meile, ar žinai, kad tu viena tokia esi,
Ir branginama, ir keikiama,
Aukštinama ir paspiriama,
Bet esi vienintelė visų tu ieškoma…
Vienintelė, visą gyvenimą taip laukiama…"

Štai kokia Meilė!

Dėkoju Loranai už nuotaikingą meilės išraišką...Na šiame eilėraštyje yra ko gero viskas ,kas telpa žodyje MEILĖ.

O ka daryti jei myli vedusi??...
Seimos ardyti nesinori, o iskesti skausma ir
rasti laisva vyruka atrodo neimanoma.
Kai gyveni akimirkomis susitikdama su juo..

Miela Pelėda,kaip Jūs rasite tą laisvą vyruką, jei visa savo esybe esate susikoncentravusi ties tuo, vieninteliu. Amžinas laukimas, kada jis pasirodys, vienišos šventinės dienos ir atostogos, neišsipildančios viltys ir kančia. Nespėsit apsidairyti, kaip sužlugdysit savo gyvenimą, taip ir liksite amžinam laukime. Visi žinome, kad skaudantį dantį reikia rauti staigiai, tuomet mažiau skauda. Jei jau klausiate ką daryti, patariu- meskite jį, juolab, kad iš jo pusės tai tikriausiai ne meilė, o tik patogus gyvenimas šeimoje, retkarčiais apsilankant pas meilužę.

Yra toks moteru liaudies zaidimas - pati susigalvojau pati isizeidziau. Kitaip tariant labai mes, moterys linkusios pacios save apgaudineti prisigalvodamos to, ko visai net nera. Bandom visaip pateisinti vyru poelgius, tikim tuo, ka jie mums sako ir net tuo, ko jie nesako! Turim begaline kantrybe laukti...o gal sekanti karta jis pagaliau apsispres, gal po savaites, po menesio? Ne velnio neapsispres! Jei per 1-2 metus bendravimo vyras neapsisprende, tai ir neapsispres. Faktas.
Kazkur skaiciau - tikra meile tik ta, kuri abipuse. O jei vienas myli, o kitas tik leidziasi mylimas - nieko gero is to nebus. Vyti lauk ta vedusi meiluzi reikia ir negaist su juo laiko. Supykti ir pamirsti. Laikas pagydo visas sirdies zaizdas, o kai tau tik 30 m - visas gyvenimas dar priesaky.

Apie meilę yra daug gražių žodžių,apie tą vienintelę,tikrą,amžiną...!Tik va bėda,kur ta amžinoji meilė dingo,kas ją kur paslėpė,o gal jos jau nebeliko?!Kas d4l to kaltas? Tik mes patys. Savo apsimetinėjimu,neištikimybe,paviršutiniškumu. Tik kodėl mes taip žemai smukome meilės atžvilgiu:dabar meilė mūsuose pasireiškia seksu. Tas pabaisa seksas užvaldė pasaulį,tikrą jausmą išstumdamas iš žmonijos. Gaila,labai gaila.