Visi žmonės yra skirtingi ir visus, dėl vieno ar kelių bjaurotų,atstumti negalima ir net neįmanoma.

Keistai skamba-gilioje vienatveje.Tikroje vienatveje gyvena retas.Aplink pilna zmoniu-gimines,sunus,kaimynai,drauges,bendradarbiai...Pasitikiu tais zmonemis,tiek,kiek pazistu,kiek galima pasitiketi.Kad skola atiduos,kad koki nors darba tinkamai ir saziningai atliks,kad uzsiprasys tiek,kiek tas darbas vertas ir pan...Pasitikiu,nes su jais nereikia gyventi,o ar pasitiki ju antros puses-cia ju reikalas.
Kiek maciau moteru(karta kaimyne kule mano akivaizdoj,vos pati negavau,kai bandziau isskirti)vaikstanciu su tamsiais,
akiniais,isikibusiu i paranke ir besisypsanciu.Apgailetina man tokia ju tariama laime ir pasitikejimas.Tiesa sakant-nemaciau ne vienos laimingos moters,tik gyvenancias ir pries aplinkinius vaidinancias,ir slepiancias savo nusivylima.Jei nelupamos,kad kaulai luztu,tai patiriancios psichologini smurta.O kai kurios priverstos sleptis jau atsiradusiuose valdiskuose namuose.Vyrams tokiu namu dar neprireike.Statistikos dabar neprisimenu,bet gerokai daugiau nei penkiasdesimt procentu.O jus bandot kazka itikint naiviu isvedziojimu"nepasiseke su vienu,pasiseks su kitu,nepasiseke anai,tai gal pasiseks man,nes toji buvo netikus,o as geresne,as iskirtine".O as sakau"ismesto geriau neimti"Galimybe kad pasiseks -menkute.Pasitikekit M O T E R Y S savimi,savo jegomis ir galimybemis.Ir nenuolaidziaukit,nes taip vyrus skatinat vis labiau kiauleti.

Daug tiesos yra Danutės žodžiuose, nebėra nei ką pridurti. Belieka tik pritarti.

Aišku, visokių situacijų gyvenime būna, bet gerų vyrų moterys nepalieka - tai faktas. Ir jei jau nutaria palikt - tikrai ne per vieną dieną,o išbandžiusi visas įmanomas priemones. Pagal statistiką didžioji dalis skyrybų įvyksta moterų iniciatyva. Net netikusių dažnai nepaspiria šiknon, nors ir į kailį gauna ar šiaip kokį savanaudį laiko įsikabinusios - kad tik nors koks būtų, ar ne? Niekada to nesuprasiu turbūt - kodėl? Nejau tik dėl to, kad yra tokia nuostata, beje pačių vyrų ir sugalvota - viena moteris nelaiminga ir taškas.
Ir mes ardomės, kažko vis ieškom, nusiviliam, vėl ieškom, nors jei rimtai pagalvoji - o kam jis man reikalingas, tai nelabai ir žinai ką pačiai sau atsakyt. Ypač vyresniame amžiuje, kai jau gali sau leisti gyventi taip, kaip pati nori.

Įsiminė kažkur perskaityta jumoristinė frazė - vedybos, tai kova su problemom, kurių neturėjai, kol buvai viena.

neperskaičiau nė žodelio apie pasitikėjimą į lankas išvažiavot ŠLAKBAUMAS Grįžkit atgal..... prašau...

Ištraukiau iš Augustės pasisakymo šias citatas,nes man jos atrodo esminės
"...kažko vis ieškom,nusiviliam,vėl ieškom,nors,jei rimtai pagalvoji-o kam jis man reikalingas,tai nelabai ir žinai,ką pačiai sau atsakyt" "Nejau tik dėl to,kad yra tokia nuostata,beje,pačių vyrų sugalvota-viena moteris nelaiminga ir taškas"
Labai teisingi žodžiai.
Ko tikimės ieškodamos...To,ko NEGAUSIM.Vyrai įsitikinę,kad trokštam to jų organo.O jo neturinčios,automatiškai, yra nelaimingos,nes,kaipgi be to skanėsto.Nsakau,kad jo visai nereikia,bet tikrai ne tiek,kaip jie įsivaizduoja.O kad mes trokštam to jausmo,suteikiančio palaimą sielai,kuris MEILE vadinamas-jie nesupranta.Dar turėtume šalia jų jaustis saugiai,nes tai prigimtinė visos vyriškosios padermės pareiga.Gindami savo išrinktąją vyrai dėl jų turėtų pulti į ugnį,vandenį,kiaurai varines triūbas pralįsti.O dabar vyrukai jau net griovį peršokti sudvejoja,o,neduokdie-šlumštels į jį kaip maišai,tik purslai ištykš.Moteris turėtų jaustis saugi fiziškai,psichologiškai ir materialiai.Tada ji ir galėtų besąligiškai vyru pasitikėti.
Apie kokį pasitikėjimą dar galima kalbėti,jei tapome nesaugios kaip tik tada,kai jie yra šalia mūsų.Aš,asmeniškai,saugiausiai jaučiuosi,kai mano akiratyje nešmėžuoja joks vyro pavidalas.

Pasitikėjimas- geras dalykas. Prisimenu mokyklos laikus.Auklėtojas klasės valandėlėje mums įtaigiai pasiūlė atsakyti į klausimą- „Su kuo iš klasės draugų eitumėt į žvalgybą?“.Reikėjo paminėti ne mažiau kaip tris.Garsiai niekas nesakė tai buvo liepta parašyti ant lapuko ir jis juos susirinko. Kitą dieną per savo pamoką jis paminėjo tiktai tiek, kad vienas berniukas surinko daugiausia balsų/ 80% /.Tai buvo labai seniai, bet atmintyje tas dalykas išliko.