Visdėlto,neiškenčiau nepasiūlius šios temos,nors ilgai galvojau,ar verta.Tikiuosi,kad bus pasisakymų.
Ne apie pasaulinio lygio muziejus noriu pasišnekučiuoti,(nei ten buvom visuose,net ten viską matėm,nei galim vienodai vertint)o apie tai,kas šalia.
Pilna,mano manymu to,ko menu tikrai nepavadinčiau (mano nuomone).Pvz-Vilniuje Neries krantinėje užrioglintas gelžgalis (atseit arka).Jeigu lyginti su nukeltomis nuo tilto skulptūromis-jos buvo labiau meniškos (atmetus jų įdeologinė propagandinę paskirtį).Ten,bent jau įdėta darbo,išgautos linijos ir t.t.Arba-senais televizoriais užgriozdota teritorija (tipo-infomedis).

Mano manymu-tai galima palyginti su pasaka-"Karalius nuogas".
Kuomet,kažkoks "nusimanantis ekspertas" prilygina tokius dalykus menui,o kiti,nenorėdami atrodyti nenusimanančiais,pradeda pritariamai linksėti galvomis.

Gal pirmiausia reikėtu pradėti nuo to, kokie meno žinovai - "debilai" sėdi vertinimo komisijos kėdėse ir koks jų santykis (finansine išraiška) su surūdyjusio vamzdžio (arkos) kūrėju.
Čia gi Lietuva ir be lėšų skirstymo ir perskirstymo su nuskirtymu į savo kišenę gyventi neįmanoma, o kas liečia tautos balsą-tai pagal rytiečių patarlę "mėnuo šviečia-karavanas eina". Bent manęs ju gyvenimas Lietuvoje nebestebina. Stebina kita- kaip gyvens čia mano vaikai ir anūkai?

Malonu-Kaktusas diskutuoja.Ne vien replikas laido.
Manau,kad gyvens ir vaikai,ir anūkai,ir dar ne viena karta.
Ir kurs.Kurs grožį taip,kaip jie supranta.Mano manymu menas visų pirma yra kuriamas sau.Sau tapomas paveikslas,sau užrašomos eilės ir paslepiamos nuo pašalinių...Tik po kurio laiko tai gali tapti preke,kur jau atsiranda ir piniginė meno vertinimo išraiška..O tai,kas išdygsta po lėšų skirstimo ir nuskirstymo su menu nieko bendro neturi.

"Ir kurs.Kurs grožį taip,kaip jie supranta"


Bet tas kas kurpė "vamzdį" irgi įsivaizdavo, kad kuria, kaip supranta. Jei mano vaikai, ar anūkai tokį supratimą teturės, tai mano gyvenimas buvo bevertis

Taigi nuo tavęs priklauso-kokį supratimą vaikams,po to anūkams diegei-taip ir kurs,jei bus iš tų kuriančių.

Gaila, kad į diskusijas nėra galimybės įkelti nuotraukų. Galėtų vilniečiai čia įdėti to nelemto vamzdžio nuotrauką, nejau jis iki šiol taip ir styro? Kiek gi jau metų praėjo?
Kai teko būnant Vilniuj jį pamatyt, dar nebuvo toks aprūdijęs. Tada pamaniau, kad čia kažkokią kanalizaciją pradėjo daryt, vamzdžius kloja.
Nesu menininkė, gal todėl daug ko iš pripažintų meno šedevrų nesuprantu. Pvz, teko būti Amsterdame Van Gogo muziejuje ir pamatyt jo įžymiasias "Saulėgrąžas". Ir ko ten visi svaigsta, taip ir nesupratau.
Ką jau kalbėt apie visokius ekspresionistus ir kitokius žymius menininkus, dažnai net neaišku ką vaizduojančius.
Bet, sakau, gal viskas dėl netinkamo išsilavinimo? Kažkas visgi tokius kūrinius labai vertina, moka didelius pinigus. Nejau tik dėl dailininko vardo?

Bet kaip sakoma - dėl skonio nesiginčyjama. Tuo save ir pateisinu

Pabandžiau prisiminti savo miesto skulptūras, daug jų yra visur pristatyta. Ir kažkaip nepamenu nė vieno kūrinio, į kurį būtų baisu žiūrėt. Viskas man patinka.
Gal atsilieps kiti klaipėdiečiai, kas jiems pas mus patinka ar nepatinka iš gatvių ar parkų skulptūrų?

Tai modernusis menas. Tokia pakraipa yra ir ja naudojamasi.Kaip sakoma „Kodėl nepasinaudot, jei yra galimybės ir aš pralendu?“Svarbu pinigai gaunami. Juk mes irgi modernėjam, nes anksčiau žmonės būtų nė už ką nėję į pažinčių portalą...

Mano manymu moderniame mene,irgi,turėtų būti bent kažko meniško,bent jau estetiškai atrodyti.Būna ir pvz. tapybos darbų,kuriuose nieko konkretaus nėra,tik vykusiai suderintos spalvos,gražiai atrodo ir tiek.Taip sakant pasikabinti namie,kad kambarys jaukiau atrodytų tinka.O tas "įžymusis" vamzdis stypso viešoje vietoje.Įsivaizduoju,kaip nustebę į jį gali žiūrėti užsienio turistai,nesuprasdami kokia čia inžinierinė naujovė...O jei jiems paaiškinama,kad čia "skulptūra"...

Aš dar čia, tai šnektelsiu. Danute,tai ką jūs dabar paminėjot apie tapybą,tai reiškiama abstrakcionizmo srovė mene /šiuo atveju tapyboje/.

Milandra,būtų faina,jeigu šnektelėtumėte daug.Jaučiu,kad galite ta menų tema įdomiai pakalbėti.Tiesą sakant,nemaniau,kad ši tema vystysis,nes atrodė,kad daug kas tiesiog bijos,kaip pasakoje apie nuogą karalių,išsakyti savo nuomonę.

Mačiau viename meno salone paveikslą...Na, taip labai jis man patinka, kad vis užeinu į jį paspoksoti. O pirkti vis gaila pinigų, visgi 100 eurų.
Kaip manot, ar verta gailėti tokiems pirkiniams lėšų? Lyg ir jokios naudos, kai pagalvoji, o praeiti pro šalį ramiai negali.

Aš nusipirkčiau.Mano manymu nėra perdaug brangu už tai,kas patinka.Va,jei tai kainuotų kelis tūkstančius pagalvočiau,kad jie reikalingesni kitur.

Turbūt taip ir padarysiu Ką gali žinot, gal kada nors tas niekam nežinomas dailininkas bus įžimybė ir mano vaikai už jo paveikslą gaus tūkstančius.
O aš kol kas pati pasidžiaugsiu tuo nuostabiu peizažu