Turbūt,kiekvieno gyvenime tokių yra buvę.Kuomet,kiek beprisimintum,tiek juokies.Kodėl apie juos nepapasakojus...

Turiu savo "technikos parke" tokį žaisliuką-motobloką.Nieko mandro-motoras ant dviejų ratų,korpusas ant kurio styro dvi ilgos rankenos.Ant jų sankaba ir gazas-kartu tai ir vairas.
O linksmumas tame,kad jei užvažiuoji ant kokio kupsto,staigiai kryptelėjus,tos ilgos rankenos išsviedžia nuo sėdynės.Gana komiškai atrodo,kai žmogus atsistojęs bėga paskui tą besisukiojantį į visas puses daiktą,kol pasiveja ir vėl atsisėda.Ir greitis ir galingumas nedideli.Patogu tik nedideliais atstumai pasivežti nesunkų krovinį(iki 700 kg)
Taigi,pasikroviau tą "tačką",atsisėdau,įjungiau...Motoblokas pajudėjo...Pajutau,kaip mane nutempė nuo "sosto",kaip tempia toliau.Tempia-bėgu.Nieko nesuprantu,kas atsitiko.Tik,vis bandau pasiekti korpuse "STOP" mygtuką.Čia pat stovi lauko tualetas-dar spėju pasukti vairą,kad į jį neįmauročiau.Motoblokas varo į bulves,čia patraiškom koloradus-pagaliau pasiekiu tą STOP.
Atsisuku pažiūrėti,kur ta priekaba liko.Ji stovi,kaip stovėjus.Matau netoliese stovintį ir viską stebintį sūnų.Gyvenime nesu mačius labiau apstulbusio žmogaus.Po to pasakė savo tuo metu kilusias mintis;"Ko ta mama kvailioja?Kam tą priekabą atkabino?Jėzau-tuoj tualetą nuvers..."
Abu einam aiškintis,kaip čia tas kuriozas nutiko.Pasirodo-sujungimo kaištelis pasimetė,tai priekaba ir atsiskyrė nuo motobloko.
Po visko abu iš juoko ant kojų nebepastovėjom-kvatojom,sugriuvę ant žolės

Žinoma yra, ir ne vienas..
..Puseserė nuvažiavo pas giminaičius, gyvenenčius Rusijoje, pasivečiuoti. Norėjo išsilyginti rūbus, pamiršo kaip rusiškai lygintuvas, niu ir paparašė giminaites:
-Daite mne gladijator..
tai dabar susitikusios, niekad nepamirštam glaidijatoriaus..
Teta vienoj krautuvej paprasė:
- Xočiu noski da dorogi..

studijų laikais labai mėgdavom keliaut, tai visko nutikdavo.;) Kartą valgėm valgykloj Lvove, vienas iš mūsų nelabai mokėjo tą rusų kalbą ir paprašė " Daijtie mnie ėtu sviornutųjų tavarj" Jis norėjo paprašyt lietiniu blynų su varške.;))
Jau važiuojant namo, surinkom kiek dar turėjom kapeikų ir nusiuntėm tą patį veikeją nupirkti beliašų( jei dar atsimenat tokį kulinarijos stebuklą...) Pareina jis su tais beliašais. mes visi valgom net apsiputoję, o jis nevalgo.....Žinoma susidomėjom kodė?Pasirodo tarp jo ir pardavėjos vyko toks dialogas...Tas vaikinas klausia; kokova miasa pirožki?" Pardavėja atsako - "Skota, skota dorogoj.." Va jis ir nutarė kad nevalgys pyragėlių iš katino mėsos...;))

Ir man Rusijoj buvo toks nutikimas. Sveciavomes grupele lietuvaiciu. Žinojom, kad nieks aplinkui lietuviškai nesupranta, tai varydavom visokias blevyzgas garsiai , kas ant liežuvio galo užeidavo, o tuo tarpu veideliais meiliais šypsodavomes. Kartą viena moteriške sako, kad su mumis nori susipažinti lietuviškos kilmes jaunikaitis, vardu Albertas. Suorganizavo mums pasimatymą, žiūrim ateina kuklus vaikinukas. O mūsų viena liežuvinga iš įpročio kalbeti garsiai ir sako: nu ale pagalvokit tiktai, prigyre jau čia, vaje kokį jaunikaitį pripiršiu, o čia kažkos gaišenike atslenka, nei stoto, nei turbūt proto.O pati šypsosi, akeles blizgina. O tas kuklus vyrukas nepasimete ir gražia, švaria lietuviška kalba ir sako: nu ne visiems, mielos mergaites, lemta gimti tokiems gražiems ir protingiems, kaip jūs. Yra ir prastesnių. Iš gedos visoms norejosi skradžiai žeme prasmegt.

nu ir prisijuokiau is jusu pasakojimu

Galėtų tų pasakojimų daugiau būti.Linksma paskaityt,kas kam juokingo yra nutikę-svarbiausia,kad gerai baigiasi

Apie užsienio kalbos pamokas prisiminiau anekdotišką istoriją
Vienas mano pažįstamas (iš natūros labai draugiškas žmogutis)susipažino su,į Vilnių pasidairyti atvažiavusiom ,dviem gruzinėm panelėm.Savaitę pabuvo joms gidu mieste ir apylinkėse.Išykdamos,jos pakvietė pasisvečiuoti Tbilisije.
Kad kelionėje nebūtų nuobodu,jis pasiūlė man keliauti kartu.
Nubildėjom traukiniu,plackartu.Kuo arčiau buvo Gruzija-tuo daugėjo traukinyje gruzinų.Susibendravom.Susirinko mūsų skyrelyje nemenka kompanija.Tas vyrukas turėjo pasiėmęs naminio vyno-nutarė pavaišinti.Vynelis buvo pusėtinas-nelabai skaidrus.Vyrukas buvo "blatnokas",mėgo pavartoti savo kūrybos žodelius.Tai,atidarydamas vyną,apibūdino:"Zdies moievo proizvodstva-nazyvaju "Muteli"
Gruzinai tarpusavy susižvalgė,šyptelėjo,vyptelėjo,pradėjo tarp savęs temperamentingai kalbėti ir juoktis.
Toliau,bešvenčiant susibėgimą,tas berniokas vėl apie kažką išsireiškė:"Nu za ėto možno i sekir baška zdielat"(kas reikštų nugalabyt)Gruzinai vėl susižvalgė,pradėjo prunkšti,juoktis.
Tbilisije atsisveikinom,jie palinkėjo geros viešnagės,o bachurui į ausį pakuždėjo,ką reiškia jų kalba tie žodžiai,iš kurių taip juokėsi.Ir paaiškino,kad,jei nenorim atsidurti keblioje situacijoje-jų nevartoti.Nes "muteli"(ar panašiai)-tai moteriška vieta.O "sekim"-vyriškas daikčiukas.
Taip netyčia išmokau du labai svarbius gruziniškus žodžius

Va,"sufantazavau" dar vieną istoriją
Dirbau tuo metu parduotuvėje "EKO".Vilniuje gyvenantys,gal dar prisimena vadinamą "Ekonomiją" netoliese "Kuro aparatūros"gamyklos.Tuo metu ji buvo labai populiari.Prekių gausybė,visur,kur tik įmanoma prigrūsta.
Pastebėjau,kad vienoje vietoje pirkėjai vis leipsta juokais.
Nuėjau pažiūrėti,ką ten tokio juokingo jie mato.Vaizdelis,išties,geras.Ant kolonos pakabintas gesintuvas,po juo prištabeliuota vienkartinių indelių su grietinėle kavai.Kadangi paaiškinamojo užrašo apie prekę nelabai buvo kur pakabinti,tai kažkas jį pakabino ant gesintuvo.Nuostabiai atrodė-gesintuvas ,o ant jo didelėmis raidėmis dėmesį patraukia užrašas"GRIETINĖLĖ KAVAI"