Būna gyvenime gi netikėtumų, kai žmogus žmogui atveri širdį ir lauki –kas bus, nes sakoma, kad paslaptis yra tol ,kol kam nors neprasitari ir ypač pavojingas reikalas atverti širdį Moteriai. Tai štai mielosios, dar kartą duosiu jums „sunešiojimu, suspardymui, sukapojimui“ – et ką aš čia, visos priemonės geros, kai jos naudojamos garbingam tikslui, o ypač, kai moterys ima pešti vyrą . Dabar prie reikalo. Turiu leidimą paviešinti, tikėdamasis, kad jūs, nestokojončios išminties , patarsite, o mes bandysime rinktis geriausią variantą.
Tai štai, turiu nuostabų žmogų, kaimyną, visom prasmėm ir darbštus ir nerūkantis , ir nevartojantis svaigalų ir sakyčiau ganėtinai išvaizdus dar ,pagal amžių kaimynas, pensininkas (su pakankamai gera) pensija (šiais laikais), bet va vienišiauja ir atvirai prisipažino, kad pabodo, tik va kaip išbristi iš vienišiaus stono-neturi supratimo, nes , kad ir labai fainas diedas, bet neturtingas,(kitą vertus ir pakankamai turtingas) nes visą gyvenimą aukojo vaikams. Užaugino, išmokslino, aprūpino gyvenamais plotais, anūkų susilaukė, o gyveną vieno iš vaikų name, (pasiturinčiai) kurį pats ir pastatė, o kad nereikėtu po smerties vaikams kažkokių vargų su valstybinėm instancijom, tai iš karto statė vieno iš vaikų vardu. Norėtu parsiprašyti kokią moteriškaitę, bendrai sriubai ir lovai, ale vaikai neleidžia į namą „svetimos „ ,o kuri iš jūsų pasiūlytu jam ranką ir širdį ir aišku katilą su lova??? Pabandom pasamprotauti kas , kur ir kaip ? Pagvildenkime visus galimus variantus ir žmogui pasidarys lyg ir aiškiau, o gal ir lengviau, kai bus suskabytas į gabaliukus, beliks tik susirinkti manatkes ir toliau gyventi asketo gyvenmą

Lauksime putojančios jūros audros , o gal ir štiliaus

Man būtų nesvarbu jo materialinė padėtis, svarbu, kad jis padorus, geras žmogus. Bet gyvenime man dar nereikia kartu gyvenančio,tai priimti negalėčiau. O kodėl nebūtų galima sakykim draugauti, susitikinėjant. Tai nesvarbu, kad jis neturi turto, juk mes patys jau susikūrėm gyvenimus ir man nereikia svetimo turto. Aš kartojosi, svarbiausia dvasinės vertybės. Va tai turtas. Šiais laikais padoraus žmogaus sunku rasti. Yra prielaida, kad jo vaikai gali išvis nesutikti, kad jis turętų draugę. Galvos, jog nori jį išnaudoti(jei dar ir pensiją gerą gauna).

Ka cia ir gvildent, metai kiti ir kaimynelis seneliu namuose atsidurs, jei jau dabar vaikai neleidzia svetimos i namus .Tai ir bus iseitis ,ten tokio pacio likimo senjoros ,,,,

aguona rašė: Ka cia ir gvildent, metai kiti ir kaimynelis seneliu namuose atsidurs, jei jau dabar vaikai neleidzia svetimos i namus .Tai ir bus iseitis ,ten tokio pacio likimo senjoros ,,,,

Kad ne visi žmonės šunis plytom daužo, ne visos motinos vaikus skandina ir ne visi vaikai nusenusius tėvus į mišką (na į senelių namus ) išveža

Nepaminėjai,Kaktuse,to senjoro metelių.Kai žmogus vidutinio amžiaus-jie dar nelabai svarbu.O mūsų amžiuje tai jau kriterijus.
Dar neaišku ar tame name jis vienas gyvena,ar su tuo iš vaikų,kurio vardu namas.Jeigu ten gyvena ir antra šeima-natūralu,kad nenori įsileisti svetimos,ypač,jeigu ir ploto ne per daugiausia.O jeigu diedokas gyvena vienas-jam spręsti parsivesti ar ne.Jeigu taip išauklėjo vaikus,kad tokiu atveju atlėks ir pradės savo tvarką daryti-tai pats ir kaltas.
Dabar pasamprotausiu,kas būtų,jeigu būtų
Tarkim man parūptų toks retas "deimantas",kaip Kaktusas jį charakterizavo Tarkim-tiktų ir amžius.Pora metų vyresnis ar tiek pat jaunesnis.Ploto turiu tiek,kad net jei ir sūnus su šeima čia gyventų netektų šonais trintis.Be to sūnus visiškai neprieštarautų,jeigu namuose atsirastų padorus žmogus(bet savo rankomis išmestų kokį nors prilipusį parazitą).
Taigi-atsiranda pas mane toks diedokas... Namą palikęs vaikui,ir atsinešantis turtą "moji goda-mojio bogatsvo"Ir mąstantis,kad gyvenime jau viską padarė,atidirbo,užsidirbo,jam pakanka,tai dabar nori ramiai pasimėgauti gyvenimo malonumais,teisėtu poilsiu.Žinoma-jis visiškai teisus.
Na,man tas jo namas ir materialinė gerovė nerūpi.Užsidirbau,turiu savo.Bet dar nerūpi ir ramybė,dar turiu planų,kurie man svarbūs.
Tai kas gautųsi????Dalintumėmės lova ir puodų turiniu,o mano darbai ir planai liktų nustumti į šalį?Jeigu eičiau savo reikalų daryti,tai jis nepatenkintas burbėtų,kad su juo nebūnu,kad neskiriu jam dėmesio,kad valgyti neverdu,kad jis NE TO TIKĖJOSI... Abejoju kad norėtų dalintis ir darbu-jam juk,jau visko užtenka.Taigi,gautųsi vienatvė dviese.Ai ne-geriau nereikia...
Tai tokie pasamprotavimai,kuriuos pravartu būtų apmąstyti ir vyrui,ieškančiam moters-ar jis pasiryžęs dalintis tik lova ir sriuba.ar dar ir turės noro dalyvauti moters gyvenime...

Kagi mielas kaktuse ,aš juk ir nesakau kad visi,tiesiog pasakiau savo nuomone .Ir dar pastebejimas ,kad senelių namus su misku liginate,tikriausia apsimetate ar ištiesu nežinote,kas tai per įstaiga pagyvenusiems žmonėms,daug kam ten daug geriau nei pas giminaičius ar artimus žmonės...o ir draugę galbūt susirastų ir nieko nereikėtų atsiklausti gyveni ir leidi sau laimingai savo dieneles....

Vai vai, kaktusnikėli, man rodojasi, kad šitą pasakojimą apie neva superinį kaimynėlį pats sukūrei o jūs, atseit, moterytės godokitės rodokitės, o aš pažiūrėsiu ar atsiras tokia mielaširdinga samarietė, katra diedžioką, priklausantį nuo savo vaikų, po savo sparneliu kištų, sriubelą virtų ir šaukšteliu maitintų...va vai...o gal čia tu apie save, kaktusnikėli...tik gėda prisipažinti

anera rašė: Vai vai, kaktusnikėli, man rodojasi, kad šitą pasakojimą apie neva superinį kaimynėlį pats sukūrei o jūs, atseit, moterytės godokitės rodokitės, o aš pažiūrėsiu ar atsiras tokia mielaširdinga samarietė, katra diedžioką, priklausantį nuo savo vaikų, po savo sparneliu kištų, sriubelą virtų ir šaukšteliu maitintų...va vai...o gal čia tu apie save, kaktusnikėli...tik gėda prisipažinti

Ale, ot... Man šita tema patiko! Nu, kokią Jūs matot problemą toje pastogėje??? Jei aš namus turiu, vietos juose dar bent vienom šlepetėm yra, sutikau žmogų, man įdomų, aš jam, irgi, tai, ko nepriimti??? Mielieji, ne tiek jau daug to laiko liko, kad po vieną, išsibarstę, liūdni gyventume. Ir, jei sutikai žmogų, su kuriuo šiandien geriau, nei vakar, nėra ko dvejoti. O, va, kad visa tai sužinot, pirma gerasis kaimynas pats senjoras kalbinti turėtų...susipažinimo tikslais, taip sakant... Jau kas iš to išeis, tai su laiku ir pamatys... Tereikia įjungti visą įmanomą žavesį, ir, pirmyn!

Nu jau jei į realybę pasiduodant ir už gyvą pinigą šitą istoriją priimant, tai atsakykit, mieli diskutuotojai, man į vieną iškilusį klausimą. Va jeigu tas tariamai labai doras vyrukas visą gyvenimą paaukojo vaikams( o tai reiškia, kad gyveno tik dėl vaikų), tai ko pastarasis nenori besiaukodamas vaikams ir garbingai nugyventi likusį gyvenimą? Kaip dabar žmogelis gyvens nesiaukodamas, kame matys gyvenimo prasmę? O gal pasiryžęs dėl moters aukotis? O kaip tada auka vaikams? O gal nabagėlis pats susipainiojo gyvenimo peripetijose ir tapo auka? Ir laukia kolei kokia stebuklingų galių moterytė išvaduos? O ką šis doras vyrukas gali pasiūlyti moteriai? Gal dejones apie paaukotą gyvenimą savo vaikams? Sakysit tokie pamąstymai atsiduoda sarkazmu? Bet...žodžių iš dainos neišmesi...

Tas magiškas žodis LOOOVA...tame jis ir matytų gyvenimo prasmę(nežiūrint,kad ir ten galimybių nebeliko).Dar prasmės yra tame,kad atlaisvintų vaikams savo kambarį,ar bent kertę. Sriubos vaikai,tikėtina,įpila (jei kartu gyvena)
Galimybių aukotis dėl moters jau nėra.Juk namas vaiko vardu.Čia prisiminiau realią istoriją.Gyveno šeima,kartu ir tėvas tą namą pastatęs.Taip susiklostė,kad vienas jaunas jų sūnus netikėtai mirė,po to senasis tėvukas,greitai pasaulį apleido ir jo duktė.Liko našlys vyras su linksmybes mėgstančiu jaunesniu sūnumi.Susirado moterį ir viską pastatė ant jos kortos.Namą pardavė,nesukdamas galvos,kad vaikis lieka be nieko.Ir mielai buvo priimtas pas naują mylimąją.Taigi-turėjo pasirinkimą kam aukotis(sūnui ar moteriai).
O temoje paminėtas (tikras,netikras)vyras tiek ir tegali-pasiūlyti save.Ir norėti,kad moteris dėl jo aukotųsi.Jeigu įsivaizduoti atvejį,kad moteris dar pati dirba,kad jai tektų rinktis tarp planų ir vyro,kad dėl gerų santykių ji nutartų tą vyrą popstyt(tuomet tektų samdyti žmones,kurie jos darbus padarytų).Reiškia,ji dar ir nuostolį apturėtų.Nes jis ateitų tuščiomis rankomis tik prie sriubos ir lovos.Kažkaip neteisinga....
Gal geriausias variantas,kaip rašė ŽEM59-draugystė susitikinėjant.Susitinka,pasibūna,papramogauja kai abu turi tam laiko ir noro.Vienas kitam neskolingi,abu nieko neprivalo.Abiem linksma,abiem gerai.

P.S. Šiuo metu labai populiarėja nusenusių tėvų išvežimo į "mišką"forma-jie išvežami į kaimą(senelių prieglauda-tiek "bogodielnia",tiek geresnės kategorijos namai ne kiekvienam).Nuperkama kokia nors pigi nušiurusi lūšna ir jie įkalbami ten persikelti.Jei patys nesutinka-panaudojamas psichologinis ar net fizinis smurtas.Taigi,tam tavo esamam-neesamam kaimynėliui irgi yra tokia galimybė.Jei neturi pats net tokių kuklių santaupėlių(nes viską aukojo vaikams)tai galėtų prisiminti moralinę teisę ir vaikams priminti moralinę pareigą duoti grąžą.Beje,ta lūšnelė vėliau irgi atitektų vaikui,taigi nuostolio neapturėtų.O senjoras,kad ir kuklioje ir nepatogioje(bet savo nuosavybėje)jau galėtų nesivaržydamas elgtis kaip tinkamas(parsivesti moterį)niekam neužkliūdamas.
Liūdnoka realybė,bet ką užaugino,kaip išauklėjo-tą dabar ir turi.