Taip paprastai ateina vakaras
Ir baigiasi diena,
Toks trumpas rodosi gyvenimas
Su savo pabaiga.
Kažko nespėjai padaryt,
Kažką gal užmiršai,
Kažkam tiesiog geresnį žodį
Ištart neišdrįsai
Prisiglaudi prie vakaro,
Kai nėr prie ko priglust,
O jis taip tyliai sako man,
-Metas žvakes užpūst..
Ir tampa taip gailu gailu
Prabėgusios dienos,
Kurios net ir labai norėdams
Jau nieks nepakartos.
Rytojus bus, o gal ir ne...
Nespėjai – atgailauk.
Ištikimasis vakare,
Man ašaras nubrauk...
Eglė Miliušytė-Brazdžiūnė (Egmilė