Daivikė rašė: ŽAIDIMAS-PASAKA aŠ prisidedu ir sutinku žaisti Klausimas-------ar jūs turite tą mielą,draugišką senjorą?kuriam galėtumet parašyti savo adresą......ir juolab tikėtis iš jo laiško ''REALAUS''

Būtent ir aš tokios nuomonės.Tai tas pats, kaip vaikystėje rašydavome laiškus Kalėdų seniui su savo norais... tik mūsų lūkesčius išpildydavo tėvai. Netikiu nors tu ką, kad kažkas atsiųs pageidavimą gauti sveikinimą kvepiantį Kalėdine dvasia. Be to ir aš neturiu kam pasiųsti

Labas rytas! Kava sugerta. Jos dėka mano kūnas gavo ,,degalų", galima šokti pirmyn į dienos srautą.
Moterys, ar jums gražu brandaus amžiaus vyriškis dažytais plaukais?

Kaktusas44 rašė: vikti60 rašė: Ar čia apie viską ir nieką? Man nesimiega. Kas daryti? Sako vienas geriausiu būdų nemigai numalšinti yra moteris ir žaidimas su ja. Po to į miegą, kaip akmuo į vandenį

Kodėl tik ,,sako"? Nejau pačiam neteko to recepto patikrinti?

Gal aš ir keistuolė? bet man nėra svarbu ,kad atlikus kažkokį gerą darbą, laukti dėkingumo iš kito asmens. Padėkojo gerai, nepadėkojo - nieko tokio baisaus. Man svarbiau mano pačios emocija į patį veiksmą. Jei aš ištiesiau pagalbos ranką ir matosi rezultatas- VALIO! Dėkingumas ne visada iškalbingas. Kartais pakanka rankos paspaudimo, šypsnio veide ar riedančios dėkingumo ašaros...

Turiu liguistą įprotį. Būdama prekybos centre visuomet einu prie vieno skyrelio ir jame išsirenku prekę, kurios mano komodos stalčiuje gausu.

raganyte rašė: O ka man daryt kad as neslapukas.O tikra raganai .Oi ne raganyte

Tikros ir piktos raganos ant šluotų skraido O jūs tik raganytė, maža raganytė...

laukinė rašė: Neklausyk ką sakau, o žiūrėk ką aš darau.

O jei blogas pavyzdys, tai ir daryti nevalia...

Gyvenimas- ne žaidimas. Žaidime yra instrukcijos. Gyvenime jų nėra. Reikia vadovautis savo protu, išmintimi. Ir negali numatyti kas laukia rytojaus gyvenimo kelyje. Kartais per sekundę viskas pasisuka kitaip nei planavome. Ir visos svajonės sudūžta... Arba įvyksta stebuklas kurio net nesitikėjome. Suprantama mes visi galvojame apie gražų, prasmingą, laimingą gyvenimą, bet ne visos pasakos baigiasi laimingai... Kaip ir mūsų gyvenimai. Dabar jau nuėję savo ilgą gyvenimo kelią galime apie jį papasakoti , pasidalinti patirtimi. Kai jauna buvau galvojau visiškai kitaip. Maniau, kad gyvenimas bus rožėmis klotas, be problemų, be skaudžių praradimų. O pateikė tokių sunkių išbandymų. Tarsi išegzaminavo. Tuo kartu išlaikiau. O kas dar laukia? Ar bus jėgų nugalėti naujas kliūtis? O jų tikrai bus, reikia ruoštis tam. Tik nežinau kokių dar staigmenų man yra paruošęs Gyvenimas.

Prekseda rašė: Prisiminiau vakar skaitytą frazę apie moterų sijonus.Nuo senų senovės yra žinoma , kad moterys energiją gauna iš žemės.Todėl joms reikia dėvėti sijonus...

Vadinasi, per kelnes energija mūsų nepasiekia. Gerai, kad mano garderobe kelnių nėra. O energijos vargu ar turiu daugiau?
Vyrai energiją gauna iš viršaus. Tiksliau jie gauna ne energiją, bet idėją. O kad galėtų realizuoti savo idėją jam reikalinga jėga, kurią gali gauti tik per moterį. Štai kaip mes tampriai surišti tarpusavyje.
Daugiau straipsnyje-
http://www.sakubona.lt/Moterims-214-Tantra_Energijos_mainai_tarp_vyro_ir_moters

Dzindra rašė: Mes reikalingos tik sau...

Ir labai gerai. Reikia mylėti save.

Labas rytas!Labai tinkantis straipsnelis mūsų portalui -

http://www.sekunde.lt/sveikata-ir-grozis/vienatve-pasimatymo-paciam-su-savimi-laikas/

Kaip gražiai pasakyta ,,Vienatvė- pasimatymo su savimi laikas".

Nebadžiau kitų skaičiuoti. Savo žinau. Mano skaičius trys. Pilnai atitinku aprašymą.

Aš niekaip nesuprantu tų žmonių, kurie skundžiasi neturėjimu ką veikti. Bambėjimu ir skundu ,,nėra kas veikti"problemos neišspręs. Ir savaime suprantama, kad ir kitas čia nepadės.

Kaip mašina be kuro nevažiuoja, taip ir aš be kavos nė iš vietos... Puodelis kavos ir mano ,,ratai" juda į priekį...

Niekas nesigiria. Tik nuogirdos, kad kažkas kažkur rado....